- BNS, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trigubai padidino išmoką savanoriškai į kilmės šalis grįžtantiems migrantams, ji sieks tūkstantį eurų, trečiadienį pranešė ministerija.
„Migrantų grąžinimas į kilmės šalis yra sudėtingas ir ilgas procesas. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei. Ieškome būdų, kaip paskatinti savanorišką grįžimą ir tikimės, jog didesnė išmoka padidins išvykimą pasirinkusiųjų skaičių“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Ministerijos teigimu, šių išmokų didžioji dalis bus finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizės valdymui.
Anot VRM, Migracijos departamentas baigė nagrinėti neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos patekusių migrantų prieglobsčio prašymus, kuriuos užregistravo vasarą ir rugsėjį dirbusios mobiliosios komandos.
Iš 3272 prašymų prieglobstis suteiktas 54 užsieniečiams – kitų laukia išsiuntimas į kilmės šalis. Prieglobstis suteiktas Sirijos, Jemeno, Irako, Eritrėjos, Afganistano piliečiams. Jie gaus leidimus gyventi Lietuvoje ir pradės dalyvauti integracijos programoje.
Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei.
Teismui apskųsta apie 610 Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio. Teismas iki šiol nepatenkino nė vieno migrantų skundo – 86 bylose skundas atmestas, dar 48 bylose paliktas nenagrinėtu.
A. Bilotaitės teigimu, tai patvirtina, jog „dauguma į Lietuvą atvykusių migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai ir Migracijos departamento sprendimai nesuteikti prieglobsčio yra pagrįsti“.
Kaip nurodo ministerija, sprendimas dėl tūkstančio eurų paramos galios iki kitų metų sausio 20-osios ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje esantiems migrantams.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba savanoriškai grįžtantiems migrantams iki šiol teikė 300 eurų finansinę paramą bei parūpindavo kelionės bilietus.
Iš Lietuvos jau išsiųsti 400 neteisėti migrantai, 345 iš jų – savanoriškai.
Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Išnagrinėti visi vasarą gauti migrantų prieglobsčio prašymai
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, išnagrinėtos visos vasarą gautos nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų bylos. Migracijos departamento duomenimis, iš 3176 bylų prieglobstis buvo suteiktas 54 asmenims, o daugiau kaip 600 asmenų, sulaukusių neigiamo atsakymo, kreipėsi į teismą.
„Visas vasaros srautas jau baigtas nagrinėti. Dabar liko apie šimtas bylų, pateiktų jau spalį ir lapkritį iš tų žmonių, kurie nebuvo užregistruoti, kai dirbo mobilios komandos vasarą”, – Eltai trečiadienį teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorės teigimu, pastaruoju metu buvo nagrinėjamos sudėtingiausios bylos, todėl teigiamų atsakymų sulaukė daugiau asmenų nei anksčiau. Anot E. Gudzinskaitės, priežastys išliko tos pačios: prieglobstis suteiktas migrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose asmuo yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų, asmenims, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei žmogus bėga nuo Talibano režimo Afganistane.
E. Gudzinskaitės teigimu, pagrindinės prieglobstį gavusių asmenų kilmės šalys – Sirija, Eritrėja, Afganistanas.Teigiamo atsakymo sulaukė ir keli migrantai iš Irako, Jemeno ir vienas iš Libano.
Migracijos departamento direktorė teigia, kad didelė dalis asmenų kreipėsi į teismą dėl neigiamų atsakymų.
Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas.
„Apie 610 sprendimų pasiekė teismą. Teoriškai sprendimas gali keistis, jeigu pateiks papildomų įrodymų, kurių anksčiau nebuvo pateikę. Gali būti ir taip, kad teismas nustatys esminius departamento sprendimo trūkumus“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Be to, Migracijos departamento direktorė priduria, kad atsiranda vis daugiau norinčių sugrįžti į kilmės šalis. Pasak E. Gudzinskaitės, pagrindinė tokių prašymų priežastis – prarasta viltis gauti prieglobstį ir laisvai judėti šalyje.
„Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas. Asmenys iki paskutinės minutės vis dar tikėjo, kad gaus prieglobstį, o dabar, kai sprendimai nesuteikti prieglobsčio jau priimti ir jie jau gana ilgai gyvena centruose, atsiranda noras grįžti“, – teigė E. Gudzinskaitė.
„Nelabai yra vilties, kad jiems bus leista laisvai judėti ir pasibaigus šešiems mėnesiams, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipsis pratęsti laisvės apribojimą, jie vis tiek negalės išlįsti iš apgyvendinimo centrų. Tai tikriausiai asmenys pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir nusprendė grįžti namo savo noru“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Troleibuse – kaip malkų vežime: griuvusią ir užsigavusią moterį vairuotojas apšaukė21
Viešasis transportas daugeliui senjorų yra vienintelė susisiekimo priemonė. Tačiau kartais po kelionės šiuo transportu gali prireikti ir kitos – greitosios medicinos pagalbos automobilio. ...
-
Lengvins reikalavimus dėl pareigūnų psichikos sveikatos būklės: ar nekils pavojų?6
Dvi ministerijos apsisprendė lengvinti reikalavimus dėl pareigūnų psichikos sveikatos būklės. Iki šiol tokios diagnozės, kaip elgesio sutrikimai ar depresija, galėjo užkirsti kelią tarnybai, o dėl baimės prarasti darbą pareigūnai vengdavo ...
-
Vilniečiai – pikti: žolė nešienaujama ne tik mieste, bet ir gyvūnų kapinėse4
Vilniečiai piktinasi, kad žolė nešienaujama ne tik mieste, bet ir gyvūnų kapinėse. Savivaldybė teisinasi, kad nešienaujama tik už kapinių tvoros. Čia esą ne jų, o dujotiekininkų valdos. Šie šienauti nežada, tik medžiu...
-
Ukrainos gimtadienio proga A. Tapinas vėl renka pinigus: pirks dronus kamikadzes
Žurnalistas Andrius Tapinas antradienį paleido dar vieną akciją, kurios metu siekiama surinkti 4-5 mln. eurų. Už juos bus perkami dronai kamikadzės. Visuomenininkas tikisi, kad tokią dovaną pavyks Ukrainai įteikti per jos gimtadienį. ...
-
Mokytis profesinėse mokyklose pakviesta beveik 18,5 tūkst. jaunuolių1
Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). ...
-
STT: savivaldybių būstai gali būti parduodami neskaidriai1
Įstatyme sudarytos sąlygos neskaidriai parduoti savivaldybių valdomą būstą, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). ...
-
Lietuvos kariuomenės vadas Helsinkyje su Suomijos kolega aptars saugumą regione
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Helsinkyje su Suomijos kolega aptars saugumo situaciją regione, stebės šios narystės NATO siekiančios šalies karių pratybas. ...
-
Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių skundų greitųjų COVID-19 testų byloje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė nagrinėti trijų bendrovių skundų greitųjų COVID-19 testų byloje. ...
-
Ilgąjį savaitgalį pajūryje – nuotykiai ir nelaimės5
Ilgasis savaitgalis buvo tobulas į pajūrį atvykusiems poilsiautojams – jūra stebino ramybe, nefiksuota jokios traukos gilyn, saulėtos dienos džiugino ir lepino. Tačiau ir tokios sąlygos ne vienam nesuteikė ramybės ir atsipalaidavimo. ...
-
J. Šiugždinienė pristatė visuotinį ikimokyklinį ugdymą: situacija nėra paprasta4
Lietuvai besirengiant visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad 2022–2027 m. Lietuvos savivaldybės planuoja pastatyti 19 naujų darželių bei plėsti ikimokyklinio ugdymo p...