V.Muntianui prokuroras prašo skirti trejus metus nelaisvės

Buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą prokuratūra prašo pripažinti kaltu organizavus piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento klastojimą bei skirti jam trejus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Apie tai BNS pranešė V.Muntiano advokatas Juozas Gaudutis. Jis teigė, kad savo ginamąją kalbą Kauno apygardos teisme sakys birželio 8 dieną.

Penktadienį gresiančias bausmes taip pat išgirdo buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, buvęs Kauno miesto vicemeras Antanas Balutis, Kauno verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė.

V.Vizbarą siūloma nuteisti realia laisvės atėmimo bausme - prokuroras mano, kad V.Vizbaras turi kalėti pusseptintų metų. A.Balutį bei verslininkes siūloma nuteisti bausmės vykdymą atidedant.

V.Vizbaras kaltinamas kyšio priėmimu, verslininkės - didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.Balutis - pagalba duodant kyšį.

Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. Buvęs parlamento vadovas dalyvauja viename iš šių epizodų.

Pareigūnų duomenimis, V.Muntianas įtariamas 2007 metų birželį-gruodį organizavęs valstybės tarnautojo - Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.

Be to, būdamas Seimo pirmininku V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekiant imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.

V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.

Po 2008 metų spalį vykusių rinkimų V.Muntianas į parlamentą nebuvo išrinktas.

Korupcijos byloje pirmasis parodymus davęs buvęs Seimo pirmininkas neigė jam pateiktus kaltinimus korupcija ir pasakojo tapęs Valstybės saugumo departamento (VSD) intrigų auka.

Nuo 1997 metų tris kadencijas iš eilės Kėdainių meru dirbęs V.Muntianas tikino teismą daugeliui gyventojų padėdavęs tvarkyti žemėtvarkos klausimus. Kaip tik tai jis ketino padaryti ir talkindamas Vilhelmui Grūdei, turėjusiam žemės ūkio paskirties sklypą Kėdainių rajono Antgirių kaime. Vėliau jį įsigijo V.Muntiano svainis Algimantas Vasiliauskas. Pats kaltinamasis tikino neturėjęs ketinimų giminaičio vardu įsigyti vaizdingoje vietoje esančio žemės lopinėlio savo reikmėms.

Priėjus prie epizodo, kai V.Muntianas viešėdamas pas tuometinį Kauno apskrities viršininko pavaduotoją V.Vizbarą šiam įteikė 2 tūkst. litų, teisiamasis teigė perdavęs svainio A.Vasiliausko duotus pinigus.

V.Muntianas akcentavo, kad šioje byloje taip pat kaltinamuoju tapusio V.Vizbaro pagalbos jam reikėjo ne kaip valstybės tarnautojo, bet kaip privataus asmens, gerai išmanančio teritorijų planavimo subtilybes bei kitus žemėtvarkos klausimus.