Taip pat nuspręsta grąžinti savivaldybės administracijai tobulinti projektą, kuriuo siūlyta Tarybų gatvę pervadinti į Atgimimo.

Už šiuos siūlymus 24 tarybos nariai balsavo už, vienas prieš.

Tarybos nariai iškėlė klausimą, kodėl būtent Visagino miestas yra įpareigotas keisti gatvės pavadinimą, kuomet ir kiti Lietuvos miestai turi Tarybų gatves.

„Nežinoma, koks fizinis asmuo pateikė pirmą siūlymą dėl pervadinimo. Neaišku, kodėl kitose miestuose panašios gatvės pavadinimai lieka, o Visagine teismas nusprendžia juos keisti. Neaišku, kodėl savivaldybės atstovas teisme neakcentavo šio fakto, ypač jei pervadinimas susijęs su desovietizacija. Ir man visiškai nesuprantama, kodėl nebuvo surinkta gyventojų apklausa“, – posėdžio metu teigė liberalų ir konservatorių koalicijos „Visaginiečių koalicija“ narys Viačeslavas Gotovskijus.

Posėdžio metu tarybos nariai siūlė „atstovėti už savo miestą“ ir užsiimti principingą poziciją.

Galiausiai taryba nusprendė, kad Visagino meras Erlandas Galaguzas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu sustabdyti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų pernai gegužę sprendimo vykdymą administracinėje byloje.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys dar 2023 metų lapkritį buvo nurodęs savivaldybei pašalinti Tarybų gatvės pavadinimą kaip propaguojantį totalitarinį režimą.

Savivaldybė su šiuo sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismams.

Šių metų liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė neskundžiamą nutartį, jog Tarybų gatvės pavadinimas turi būti pašalintas, nes neabejotinai siejamas su totalitariniais ir autoritariniais režimais bei jų ideologijomis.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.