Valstybės įmonėms ir įstaigoms už reprezentacines išlaidas atsiskaityti nereikia

Lėšos reprezentacinėms išlaidoms - ne tik Seimo ar Vyriausybės narių privilegija. Tūkstančius litų tam skiria ir valstybės įmonės bei įstaigos, tačiau atsiskaityti, kaip tuos pinigus leidžia, jos neprivalo, rašo dienraštis „Lietuvos žinios".

Seimo nariai parlamentinei veiklai vykdyti kas mėnesį gauna po daugiau kaip 3 tūkst. litų, ministrų reprezentacinėms išlaidoms skiriama po 2,3 tūkst. litų. Seimo ir Vyriausybės nariai privalo nurodyti, kam išleido jiems skirtas sumas.

Pinigus reprezentaciniams tikslams leidžia nemažai valstybės įmonių ir įstaigų, tačiau duomenų apie tai nekaupia nė viena valstybės institucija. „Prisipažinsiu, šiuo klausimu nesidomėjome", - dienraščiui sakė premjero suburtos Saulėlydžio komisijos vadovas Valentinas Milaknis.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas per metus reprezentacijai gali skirti 10 tūkst. litų. Tokia tvarka LRT galioja nuo 2004-ųjų. Tuometis šios valstybei priklausančios viešosios įstaigos vadovas Kęstutis Petrauskis šią sumą pasiskyrė pats - pasirašė tai numatantį įsaką. Pasak LRT atstovo spaudai Vytaro Radzevičiaus, dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius iš šio fondo esą nepanaudojo nė cento.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas kas mėnesį reprezentacijai gali skirti 20 proc. gaunamo atlyginimo. Įstatyme parašyta, kad už šias išlaidas jis atsiskaityti neprivalo. Seimo Audito komiteto duomenimis, per mėnesį tai sudaro daugiau kaip 4 tūkst. litų. R.Šarkinas teigia savo iniciatyva šią sumą sumažinęs perpus. "Tiesiog paprašiau, kad pusės sumos, skirtos reprezentacinėms išlaidoms, man nebemokėtų ir tiek", - aiškino jis.

„Lietuvos žinių" kalbintų valstybės įmonių vadovai tikino neturintys reprezentacijai skirtų lėšų, tačiau tokius fondus turi pačios įmonės. Kaip LŽ pranešė Valstybės turto fondas (VTF), pirmajam šių metų pusmečiui patvirtinta reprezentacijai skirta suma siekia 11,9 tūkst. litų. Fondo atstovai nurodė, kad iki šiol panaudota kiek daugiau nei 2,3 tūkst. litų. Anot VTF specialistės Renatos Gurskienės, pinigai daugiausia išleisti kavai, arbatai, vandeniui, sausainiams ir panašiems dalykams. Valstybės įmonė "Oro navigacija" per pirmąjį metų pusmetį reprezentacijai panaudojo 28 tūkst. litų.

„Turime organizuoti metinį oro bendrovių pasitarimą, išleisti metinę ataskaitą, šiems dalykams daugiausia ir naudojame reprezentacines išlaidas. Nejaugi manote, kad perkame kostiumus? Šito negalima daryti", - LŽ tikino „Oro navigacijos" generalinis direktorius Antanas Raščius. Jis pridūrė, kad vien metinė įmonės ataskaita atsiėjo apie 12 tūkst. litų.

Valstybės įmonė „Regitra" reprezentacijai skirto fondo neturi, tačiau, kaip LŽ pripažino generalinis direktorius Ramutis Oleka, kartais panašių išlaidų esama. „Atvyksta svečių iš kitų institucijų, reikia juos pavaišinti, tenka pirkti vaisvandenių, kavos. Didesniems renginiams šių lėšų nenaudojame. Apskritai stengiamės neleisti pinigų", - tikino R.Oleka. Paklaustas, iš ko apmokami svečių vizitai, jis pabrėžė, kad įmonė negauna biudžeto lėšų ir pinigus užsidirba pati. "Tiesiog guli pinigai sąskaitoje, mes juos paimame ir sumokame, - aiškino jis. - Nežinau, kiek pinigų tam išleidome, bet suma tikrai nedidelė."

Pinigų reprezentacijai yra numačiusi ir įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), tačiau TVOU generalinį direktorių pavaduojantis laikinasis technikos direktorius Darius Okunevičius negalėjo tiksliai pasakyti, kokia suma tam skirta. Jis tikino, kad ji nėra įspūdinga.

„Lietuvos energijos" atstovė ryšiams su visuomene Renata Gaudinskaitė į LŽ klausimą apie įmonės reprezentacinį fondą atsakyti nenorėjo. „Visa su įmonės finansais susijusi informacija skelbiama tik nustatyta tvarka, pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir biržos reikalavimus", - pareiškė ji.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad reprezentacinių išlaidų tvarka valstybės įmonėse bei įstaigose nėra reglamentuota. „Negerai, kad taip yra. Blogiausia, kad nieko apie tuos fondus nežinome. Kol kas negalima tvirtai pasakyti, ar jų reikia, ar ne. Šiuo klausimu dar teks diskutuoti", - sakė jis.

D.Matulionis priklauso darbo grupei, kuri iki rugsėjo vidurio Vyriausybei žada pateikti siūlymus, kokią nustatyti valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių darbo apmokėjimo tvarką. Vyriausybės kancleris žadėjo, kad darbo grupė atkreips dėmesį ir į reprezentacinius fondus.