„Mes turime kalbėti su vaikais, paaiškinti jiems, koks elgesys priimtinas, o koks – ne. Nes net 80 proc. smurto įvyksta artimoje aplinkoje ir smurtauja tie, kuriais vaikai pasitiki labiausiai“, – sakė ISPCAN kongreso generalinė direktorė Pragathi Tummala.

Šalia tarptautinių ekspertų pastebėjimo, kad tautos, pavyzdžiui, susiduria su vis daugiau šaudymų mokyklose, kalba ir mūsų ekspertai. Sutapimas ar ne, kai šalyje lankosi tiek vaikų gynėjų, prabylama apie situaciją – skalbinių dėžėje laikytą šešiametį berniuką. Atvejis galimai Kauno apskrityje, tačiau tarnyba kol kas daugiau neatskleidžia – kiek laiko ir kodėl vaikas laikytas dėžėje.

„Lankomoji globa, t. y. institucijų atėjimas į namus, bendravimas, turi būti dažnas, ir norėtųsi tikėtis, kad negali užtrukti paslaugų neprieinamumas, dėl kurių vaikas gyventų netinkamomis sąlygomis“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Paaiškėjus daugiau aplinkybių, gali laukti ir institucijų atsakomybė. O ekspertai kalba ir apie vis dar vyraujantį fizinį smurtą.

„Vienoje iš Amerikos ligoninių nėščiosioms moterims rengiami kursai, kuriuose parodomas toks muliažas, kuriame yra davikliai, rodantys, kas atsitinka, jeigu kūdikį stipriau papurto. Nes vis tiek būna emocijos, kartais ir pogimdyminė depresija“, – aiškino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Tai vadinama sukrėsto kūdikio sindromu. Anot R. Kėvalo, ir Lietuvoje tokie kursai būtų ne pro šalį.

„Tai yra fizinė, tyčinė kūdikio trauma – dažniausiai tai būna trijų šešių mėnesių kūdikiai“, – pridūrė R. Kėvalas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ką R. Kėvalas kalba apie jaunosios kartos tėvus?

„Yra oficialiai pripažinta, kad paauglystės periodas dabar baigiasi 28–29 metais. Reiškia, kartais mamos, kurios turi vieną ar du vaikučius, vis dėlto fiziologiškai yra užstrigusios paauglystėje. Toks yra šių laikų ypatumas“, – kalbėjo R. Kėvalas.

„Skaičiai išlieka panašūs – daugiau kaip 300 vaikų Lietuvoje nukenčia kiekvieną mėnesį nuo skirtingų smurto rūšių“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Fizinį ar seksualinį smurtą lengviau atpažinti, bet tiek pasaulio, tiek mūsų ekspertai iškelia dar vieną, mažiau aptariamą, psichologinio smurto formą.

„Šios temos yra sudėtingos, bet tikrai nenoriu sakyti, kad vadinti savo sportininkus nevykėliais yra normalu“, – pabrėžė sportininkų atstovė Laura Montvilaitė.

„Ir yra net tėvų, kurie stipriai įsitraukia, užribiuose rėkia, šaukia, vadina ir keikia įsijautę. Kai kuriuose būreliuose yra pasirašoma sutartis, kurioje įrašyta, kad tėvai, atėję į varžybas, negali šaukti, rėkti, keiktis, patarinėti, užimti trenerio poziciją“, – teigė I. Skuodienė.

Mes turime tą tokį, turbūt dar šiek tiek paveldėtą, sovietinį mentalitetą, kad nesiskųstume, yra gero tono ženklas.

„Mes turime tą tokį, turbūt dar šiek tiek paveldėtą, sovietinį mentalitetą, kad nesiskųstume, yra gero tono ženklas“, – kalbėjo L. Montvilaitė.

Vis dėlto, realių skundų jau yra.

„Jau iš mokyklų, būrelių pasiekia. Aišku, kartais dažniau pasiekia žiniasklaidą negu mus. Bet iš tikrųjų tėvai jau po truputį pradeda suprasti. Arba ateina į būrelius, mato, kaip treneris elgiasi, ir supranta, kad tai nėra normalu jų vaikui. Treneris neturėtų šaukti, sukti ausies ar dar kažkaip bausti“, – tvirtino E. Žiobienė.

Anot pašnekovų, svarbu, jog pradedamos brėžti ribos. O dar svarbiau, jog įvairiais smurto atvejais ir pačios institucijos veiktų išvien.