– Kaip jūs vertinate tokį Seimo nario siūlymą, kad prieš kurį laiką asmuo gautų pranešimą apie tai, kad baigia galioti jo pasas ar asmens tapatybės kortelė?

– Na, man tai primena tokį vieną filmą „Prisukamas apelsinas“, kur filmo pabaigoje žmogui dirbtinai išplečia akis ir priverčia žiūrėti filmą. Nes būtent šis pasiūlymas yra labai tiesmukas – nustato, kad priminimą turėtų gauti visi. Tai norėčiau priminti, kad Migracijos departamentas informavimo paslaugą teikia jau 11 metų, tai čia nieko naujo. Tiesiog mes sudarome galimybę klientams pasirinkti, ar jie nori gauti informaciją, ar nenori jos gauti. Dabar visi tie, kurie nurodo savo elektroninį paštą, Migracijos departamentas sukuria jiems MIGRIS paskyrą, ir jie būtent visus pranešimus apie dokumento gaminimo stadiją ir besibaigiantį kelionės dokumento galiojimą gauna į tą paskyrą. Taip pat priminimas ateina žinute į jų elektroninį paštą. Ir tada jie patys gali pažymėti, kad nenori būti informuojami. Būtent šio momento įstatyme ir nėra – jei jau pakliuvai į mūsų akiratį, tai ir gausi tuos pranešimus.

– Vėlgi, dabar kalbant apie dabartinę, kaip jūs sakote, 11 metų galiojančią tvarką – žmogus pats turi registruotis MIGRIS sistemoje, kad jis gautų pranešimus, tiesa?

– Netiesa. Jie ateina į Migracijos departamentą ir užsisakant pasą, jeigu mūsų tarnautojas mato, kad nėra MIGRIS paskyros, paprašo nurodyti kontaktinius duomenis. Vėlgi, asmuo turi teisę atsisakyti teikti kontaktinius duomenis – tokiu atveju jis ir nebus informuojamas, bet tai yra žmogaus valia atsisakyti gauti paslaugą. Būtent tai mes ir akcentuojamės – negalime priversti žmogaus būti informuotam.

– Bet čia toks privertimas gal nėra labai blogas – žmogus mažiau streso patirtų. Jeigu šis Seimo nario siūlymas būtų įgyvendintas, gal būtų paprasčiau – visi gautų, nebūtų tos dramos, kai prieš kelionę atsiverti pasą arba asmens tapatybės kortelę ir paaiškėja, kad nebegalioja arba baigia galioti tuoj pat. Tai paprasčiau būtų?

– Pagal tą pasiūlymo versiją, kurią aš mačiau, būtų informuojami ne visi, o tik tie, kurių duomenis turi Migracijos departamentas. Nes jeigu sukurtume sistemą, kad absoliučiai visi būtų informuojami, tada kyla klausimas – kokiu būdu informuojami? Balandžiais?

–  Bet variantas, kaip jūs sakote: atėjo žmogus užsisakyti asmens dokumento, tarnautojas suvedė jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Štai ir sprendinys, ar ne?

– Tai taip ir yra. Esmė ta, kad tai vyksta jau 11 metų. Ir žmogus prieš 7 mėnesius, ir pakartotinai prieš 2 mėnesius gauna pranešimą. Ir jeigu jam atsibosta tie mūsų pranešimai, tada jis pats turi nueiti į internetą ir pažymėti varnele, kad nebenori jų gauti. Tai kalbame tik apie tuos, kurie sutinka nurodyti savo kontaktinius duomenis. Jeigu jie nesutinka jų nurodyti, tai tada kas turėtų būti daroma pagal įstatymą? Mes privalėtume reikalauti pateikti kontaktinį elektroninio pašto adresą? Bet vėlgi – gal žmogus kompiuterio neturi? Mes vėl prieiname prie tokių klausimų, ką daryti su tokiais žmonėm.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kalbant bendrai, kaip dažnai žmonės pamiršta, ar kiek žmonių pamiršta apie asmens dokumento galiojimo laiką? Ir ar tai yra masinis reiškinys? Ir kaip dažnai prašo pagaminti tą dokumentą skubiai, per vieną dieną?

– Aš manau, kad tai nėra masinis reiškinys, bet tiesiog, kadangi tai yra labai brangiai kainuojantis dalykas, apie jį papasakojama, ir visi apie tai sužino. Nes, pavyzdžiui, šiais metais – bet lygiai taip pat ir ankstesniais metais – per vieną dieną pasą arba asmens tapatybės kortelę užsisakė po 6 tūkst. žmonių.

– Per metus?

– Na, šiais metais iki šios dienos. Tai praktiškai per metus. Tuo tarpu iš viso dokumentų mes išdavėme virš 220 tūkst. pasų ir apie 200 tūkst. asmens tapatybės kortelių. Bet vėlgi, nebūtinai jie užsisakė dėl to, kad pamiršo. Gali būti tokių, kurie pametė ir tiesiog staiga suprato, kad reikia. Arba dar būna tokių atvejų, kai žmogus turi galiojantį pasą, bet planuoja darytis specifinę vizą į konkrečią šalį, kur pasako: „Tavo pasas per trumpai galioja, mums reikia ilgiau galiojančio paso.“ Tai tada, akivaizdu, reikia labai skubiai. Dar viena kategorija – tai lietuvaičiai, gyvenantys užsienyje, kurie, naudodamiesi proga atostogaudami Lietuvoje, skubiai nori pasiimti naują pasą.

– Bet iš tiesų, na, pačiam teko gyvenime daryti asmens dokumentą per parą, kai reikėjo skubiai išvykti į kitą šalį. Ar tas neapsižiūrėjimas prieš kelionę yra ta dažniausia priežastis, kai žmonės susizgrimba? Ar, kaip jūs sakote, yra pačių įvairiausių istorijų?

– Yra pačių įvairiausių istorijų. Aš manau, kad labai dažna priežastis yra būtent tie lietuvaičiai iš užsienio, kurie grįžta. Dar turėkime omenyje ir dar vieną niuansą – pagal mūsų įstatymus pilietis privalo turėti tik vieną asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu žmogus nekeliauja arba keliauja tik po Europos Sąjungą, jam užtenka asmens tapatybės kortelės. Gali būti, kad atsirado kelionė, o, pasirodo, ne į ES šalį, tai staiga reikia paso. Tai taip pat gali būti priežastis, kurios šis projektas neišspręs.

– Tai, iš principo, žmonės yra sąmoningi, laiką savo planuoja, ir kažkokios dramos, kad būtų masinis priminimų poreikis, nėra?

– Na, aš manau, kad taip. Ta prasme, poreikis būti informuotam yra malonus, ką mes ir vykdome. Aš tiesiog sakau apie tą problematiką – ar tikrai reikia įpareigoti, kad visi gautų? Jeigu mes ir taip to šlamšto gauname tiek daug, ar ta žinutė nepaskęs mūsų nepageidaujamų laiškų sraute?

– Bet žinutę mes dabar tikrai galime perduoti žiūrovams – eikit pasitikrinkite savo asmens tapatybės kortelės ar paso galiojimo laiką, kad netektų gamintis per parą.

– Geras patarimas.