Vadovybės apsaugos tarnyba: I. Trinkūnaitė ir V. Germanas per praėjusius metus Seime nesilankė

„Per paskutinius vienerius metus, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., duomenų, kad Jūsų rašte minimi asmenys būtų lankęsi Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, neturi“, – rašoma VAT vado Rymanto Mockevičiaus atsakyme Seimo nariui Kęstučiui Vilkauskui.

Visgi rašte, su kuriuo susipažino ELTA, nėra atskleidžiama, ar šie asmenys parlamente nesilankė anksčiau. VAT teigimu, duomenys apie ankstesnius apsilankymus Seime jau yra ištrinti.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Tarnybos saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos (toliau – SOPKIS) nuostatų 42 punktu, lankytojų duomenys SOPKIS saugomi vienerius metus ir vėliau yra ištrinami“, – informuoja VAT vadas.

Teisėsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje prokuratūra taip pat areštavo prabangų I. Trinkūnaitės namą bei byloje figūruojančio buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko dirbtuves Šilo gatvėje bei butą S. Skapo gatvėje.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui V. Germanui ir M. Navickui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams. Tuo tarpu I. Trinkūnaitė ir M. Navickas paleisti už atitinkamai 50 ir 100 tūkst. eurų siekiančius užstatus, jiems pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.