Sunki liga pasiglemžė vieno žinomiausių politikų, ilgamečio Seimo nario profesoriaus Justino Karoso gyvybę.

Stengėsi dirbti iš paskutiniųjų

Vakar pranešta, kad po sunkios ligos mirė 75 metus einantis parlamentaras J.Karosas.

Klastingas negalavimas Seimo narį kankino jau ne vienus metus, tačiau J.Karosas iš paskutiniųjų stengėsi kuo produktyviau dirbti – aktyviai dalyvavo parlamento plenariniuose ir Užsienio reikalų komiteto, kurio vicepirmininkas buvo, posėdžiuose.

Tik pastarąsias kelias savaites Seimo narys dėl ligos paūmėjimo jau beveik nebepasirodydavo parlamento rūmuose. O naktį į trečiadienį J.Karoso gyvybė užgeso.

Ryškiausias bruožas – tolerancija

"Lietuvos politinėje padangėje užgeso dar viena žvaigždė. J.Karosas liks pavyzdžiu ateinančioms kartoms, kaip santūriai, tyliai, bet nepaprastai išmintingai daryti didelius darbus. Jį prisiminsime kaip šviesų, šiltą žmogų, stebinusį ne tik išmintimi, bet ir subtiliu humoro jausmu, kuris padėdavo išspręsti sudėtingus klausimus, priversdavo susimąstyti ir pačius didžiausius karštakošius", – rašoma Seimo nekrologe.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo užuojautose taip pat pabrėžė, kad J.Karosas pasižymėjo tolerancija bei išmintimi.

"Netekome atsakingo ir diplomatiško politiko, kurio indėlis į užsienio politiką ir sugebėjimas ieškoti valstybinio sutarimo svariai pasitarnavo mūsų šaliai", – sakė D.Grybauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad J.Karosas buvo vienas iš nedaugelio Seimo senbuvių – nepertraukiamai dirbo jame net penkias kadencijas, nuo pat 1992-ųjų.

"Manau, ryškiausias bruožas, visada lydėsiantis J.Karoso atminimą, – Jo tolerancija, profesinė ir žmogiškoji kultūra", – užuojautoje teigė I.Degutienė.

Lieka 139 parlamentarai

Pranešta, kad urna su velionio palaikais bus pašarvota Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Atsisveikinimas vyks šiandien ir rytoj. Laidotuvės – šeštadienį sostinės Antakalnio kapinėse.

J.Karosas į Seimą buvo išrinktas Lazdijų-Druskininkų apygardoje. Kadangi iki naujojo Seimo rinkimų liko vos keli mėnesiai, jo vieta dabartiniame parlamente liks tuščia.

Seime iki pat kadencijos pabaigos dirbs 139 parlamentarai, o ne 141, kaip numatyta Konstitucijoje. Dar viena laisva vieta Seime liko, kai pernai spalį autoavarijoje žuvo Prienuose išrinktas socialdemokratas Juozas Palionis.

Be J.Karoso ir J.Palionio, per šią Seimo kadenciją mirė dar vienas socialdemokratas – 2010 m. rugpjūtį po ilgos ligos netekome Algio Rimo. Tačiau vietoj jo tų pačių metų rudenį Marijampolės apygardoje buvo išrinktas naujas Seimo narys Albinas Mitrulevičius.

Seime – beveik dvidešimtmetį

Justinas Karosas gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. tuomečio Lazdijų rajono Sangrūdos kaime valstiečių šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

Nuo 1963 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, studijavo jos aspirantūroje. Vėliau stažavo Vienos universitete. 1981 m. jam paskirta A.von Humboldto fondo stipendija, kuria naudodamasis studijavo filosofiją Frankfurto prie Maino bei Gyseno universitetuose.

Apgynė filosofijos daktaro bei habilituoto humanitarinių mokslų daktaro disertacijas.

2000 m. J.Karosui suteiktas profesoriaus vardas.

Iki 1992 m. dirbo Vilniaus universitete, kelerius metus buvo Filosofijos fakulteto dekanas.

Seimo narys nuo 1992 m. rudens.

J.Karosas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Druskininkų garbės pilietis. Apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Daug monografijų, knygų ir straipsnių autorius.

"Jis mylėjo savo šeimą – žmoną Vidą Zitą, dukras ir penkis vaikaičius", – rašoma Seimo nekrologe.