Universitetai siūlo keisti rezidentūros tvarką: Vakarų šalyse tokios praktikos nėra

Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano Juozo Kupčinsko, dalį jaunų gydytojų nuo rezidentūros studijų vis dar atbaido tai, kad kai kuriems už mokslą tenka susimokėti.

„Lietuvoje vis dar turime sistemą, kur dalis rezidentų moka už rezidentūros studijas, kas iš esmės nėra normali praktika Vakarų šalyse. Turbūt ir tarp Rytų Europos šalių esame likę tokie vieninteliai, kur rezidentai dar moka už rezidentūros studijas. Vakarų šalyse tokios praktikos nėra“, – Eltai teigė J. Kupčinskas, pažymėdamas, jog už rezidentūros studijas LSMU šiemet patys moka 75 studentai, tuo metu valstybės finansuojamose vietose universitete mokytis pradėjo 199 rezidentai.

„Kai dalis studentų negauna valstybės finansuojamos vietos rezidentūroje – tai jiems yra kritinis momentas apsisprendžiant ir jie nusprendžia iškeliauti į užsienio šalis. Tai žiūrint valstybiškai, šį principą reikėtų keisti ir leisti visiems gydytojams-rezidentams studijuoti nemokamai“, – kalbėjo studijų centro dekanas.

Pasak J. Kupčinsko, populiariausia rezidentūros programa išlieka šeimos medicinos studijos – šiemet šią kryptį pasirinko beveik 70 visų rezidentų.

„Bet ir šių specialistų poreikis yra didelis“, – teigė J. Kupčinskas, pridurdamas, kad tarp populiariausių rezidentūros programų ir toliau išlieka kardiologijos, oftalmologijos, anesteziologijos-reanimatologijos studijos.

Visgi, anot J. Kupčinsko, nepaisant rekordinio rezidentų LSMU skaičiaus šiemet, gydytojų trūkumas jaučiamas visose srityse.

VU profesorius: iki 2030-ųjų Lietuvoje trūks apie 600 įvairių specialybių gydytojų

Tuo metu VU Medicinos fakultete šiemet į valstybės finansuojamas vietas įstojo 171 rezidentas, o už mokslus iš savo kišenės mokės 23 studentai, nurodo fakulteto atstovai.

Populiariausiomis rezidentūros programomis ne pirmus metus iš eilės tapo dermatovenerologijos ir kardiologijos programos, nurodo fakulteto atstovė Lina Kocienė.

Taip pat daugiau susidomėjimo sulaukė urologija ir psichiatrija.

„Iš esmės, didelių pokyčių stojančiųjų pasirinkimuose nepastebime, svyravimai vyksta kasmet, bet tai yra normalu“, – teigiama Eltai raštu perduotame fakulteto komentare.

Mažiausio susidomėjimo šiemet sulaukė infekcinių ligų, patologijos ir teismo medicinos rezidentūros programos, kurios sąrašo apačioje rikiuojasi jau ne vienerius metus, pažymi fakulteto atstovė.

Visgi, stebėdamas esamas tendencijas, Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas Vytautas Kasiulevičius pripažįsta, kad artimiausiais metais gydytojų trūkumas Lietuvoje tik augs.

„Ateityje, remiantis įvairiomis SAM ir kitų institucijų analizėmis, apie 2030 metus Lietuvoje trūks apie 600 įvairių specialybių gydytojų, ypač skubiosios medicinos pagalbos, šeimos gydytojų, taip pat vidaus, vaikų ligų gydytojų“, – Eltai perduotame komentare cituojamas V. Kasiulevičius.

ELTA primena, kad šių metų birželį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šalies savivaldybes pakvietė teikti paraiškas sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui ir išlaikymui.

Tam numatyta beveik 23 mln. eurų investicijų. Kaip anksčiau pranešė ministerija, taip tikimasi išspręsti medikų trūkumo problemą, pritraukti specialistų į regionus.

Be to, gegužės pradžioje skelbta, jog, siekiant užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, SAM parengė jų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planą 2024–2029 metams. Iš viso tam numatyta skirti daugiau kaip 30 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamuose projektuose iki 2029 metų yra planuojamas studijų kainos ir stipendijų finansavimas, priedai prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio, kvalifikacijos tobulinimas ir kitos priemonės.

SAM duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų – 524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų.

Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.