Iš Ukrainos į Lietuvą atvežti 100 gyvūnų: specialistai įžvelgia pasiutligės grėsmę

Kaip BNS informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gyvūnai iš Ukrainos prieglaudų apgyvendinti keliose prieglaudose Lietuvoje – „Lesė“ Kauno skyriuje, prieglaudose „Nuaras“, „Keturkojo viltis“, „DogSpotas“ bei beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fonde „Nojus“. Kai kurie gyvūnai išsekę, sulysę, kamuojami ligų.

„Į Lietuvą iš Ukrainos atvežta ir gyvūnų globėjų apgyvendinta 100 augintinių, iš kurių 72 šunys ir 28 katės“, – nurodė tarnyba.

„Lietuva, kaip ir visos 27 ES valstybės, prioritetą teikia bėgantiems nuo karo pabėgėliams, kuriems padaryta išimtis ir leidžiama supaprastinta tvarka vykti į ES su savo augintiniais. Tai reiškia, kad ukrainiečiams į ES su savimi leista gabenti savo augintinius, kurie gali neturėti įprastai būtinų dokumentų bei nėra paskiepyti nuo pasiutligės ir nesuženklinti“, – teigė VMVT.

Anot institucijos, iš Ukrainos prieglaudų augintinių gabenimui į ES valstybes jokių išimčių pritaikyti nėra galimybių.

„Visos šalys mato dideles rizikas pasiutligės protrūkiams“, – BNS informavo tarnyba.

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija teigia, kad, pasireiškus nors vienam įvežtinės pasiutligės atvejui, šalis praras laisvos nuo pasiutligės ligos valstybės statusą ir jai bus taikomi papildomi ribojimai keliavimui, eksportui ir prekybai, informavo VMVT.

Tarnyba informavo, kad šuniui, katei, šeškui vykstant iš Ukrainos į ES teritoriją taikoma keletas reikalavimų – gyvūnas turi būtų paženklintas poodine mikroschema, ne jaunesni kaip 12 savaičių amžiaus gyvūnai turi būti vakcinuoti nuo pasiutligės.

„Suprantame, kad yra ne viena iniciatyva vežti gyvūnus ir iš prieglaudų (gyvūnų globos vietų), ir iš veisimo vietų. Taip pat žinome, kad yra ir „gudravimų“, siekiant nepaisyti esamos tvarkos, vežama po penkis gyvūnus, teigiant, kad augintiniai vyksta kartu su šeimininku“, – apie nusižengimus informavo VMVT.

Lietuva neturi ES vidinės sienos, todėl iš Ukrainos į ES atvykę gyvūnai be kliūčių gali atvykti į mūsų valstybę, pabrėžia tarnyba.

Anot jos, dirbtinių barjerų pasienyje su Lenkija kol kas neplanuojama daryti, tačiau raginama susilaikyti nuo iniciatyvų iš Ukrainos gabenti šunis ar kates nelegaliu būdu.

Anot tarnybos, Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų nuotoliniame posėdyje visos Europos Sąjungos šalys pasisakė už tai, jog ir toliau būtų teikiamas prioritetas ukrainiečiams pabėgėliams su augintiniais, tačiau nemato galimybių, nepažeidžiant reglamentuotos įvežimo tvarkos, įleisti beglobius gyvūnus į ES teritoriją.

Atvykstančių gyvūnų skiepijimą ir ženklinimą šalys įsipareigojo atlikti sienos kirtimo vietose arba pabėgėliams su augintiniais atvykus į paskirties vietą.

„Iš Ukrainos kartu su savo šeimininkais į Lietuvą atvykstantiems augintiniams VMVT yra sudariusi galimybes gauti nemokamą skiepą nuo pasiutligės ir juos paženklinti, sukurtos ir palankesnės sąlygos karantinavimui, kad augintiniai būtų saugūs ir nesukeltų pasiutligės išplitimo grėsmės“, – pabrėžia tarnyba.

Parsigabenti sudėtinga

Sulaukę prašymo, 17 Ukrainos gyvūnų į įstaigą priėmė ir taip sausakimšas „Nojus“. Įstaiga BNS informavo, jog didžioji dauguma atvykusių gyvūnų yra baikštūs, išsekę, sulysę ir dehidratavę, tad įstaiga prašo paaukoti kokybiško maisto.

„Šunys su senomis traumomis, žaizdoti, akli, su piktybiniais navikais, peraugusiais nagais. Daugelis – neįgalūs, nevaldantys kojų, vienas šunelis – su trimis kojomis. Sunku nusakyti, kiek laiko šuneliai buvo kamuojami bado“, – nurodė nevyriausybinė organizacija.

Šunys gydomi, po trijų savaičių karantino bus pradėta jiems ieškoti namų.

„Ar mūsų pastangos duos vaisių – matysime. Sukaupta patirtis rodo, jog senoliai ir neįgalūs keturkojai taip ir nugyvena savo likusias dienas mūsų prieglaudoje“, – teigė „Nojus“.

Prieglaudoje „Nuaras“ šiuo metu globojami 15 iš Ukrainos parvežtų šunų. Jie pervežti iš Odesos apskrities, Čornomorsko, keletas ir iš Charkivo, pastarieji labai sulysę.

Kaip BNS sakė prieglaudos vadovė Jurgita Gustaitienė, parsivežti šunis iš karo niokojamos šalies ne taip paprasta.

„Sulaukiame komentarų, kad važiuokit, šimtai žūsta, paimkit. Galiu pasakyt, kad parsivežt gyvūną sudėtinga ir didžiulė atsakomybė“, – teigė vadovė.

Anot jos, vienam žmogui per sieną leidžiama pravežti penkis gyvūnus, tad masiškai jų gabenti nepavyksta, o ir Ukrainos prieglaudos į tai žiūri atsargiai.

Jos teigimu, bene pirmoji į pagalbą beglobiams gyvūnams buvo suskubusi lenkų prieglauda, tačiau vėliau kilo skandalas, kai ši sudėjo juos į jūrinius konteinerius.

„Kai mes nuvykome, nuvežėme maistą, pasakė, kad nepasitiki, neduos, vėliau pirmam kartui davė penkis šunis, kad neišvažiuotume tušti, juos parsivežėme. Tai nėra šunys, kuriuos gaudėme gatvėje. Jie vakcinuoti, skiepyti, ženklinti“, – sakė J. Gustaitienė.

Pasak vadovės, teko girdėti, jog kitose šalyse pargabenti šunys išdalijami žmonėms, tačiau toks sprendimas yra pavojingas.

„Jie paimti iš gatvės, o jei pasiutligė? Jei sukandžiotų? Tai mirtina liga. Mes pirma apžiūrime, prieglaudos pateikia dokumentus apie kiekvieną šunelį, skiriamas karantino laikas“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė.

Į Ukrainą gyvūnų  globos organizacijos jau ne kartą gabeno paramą maistu.