Ūkininkus siutina stumbrai: gal jie jau šventos karvės?

Netikėti išbandymai

Babtų apylinkėse ūkininkaujančiam Vytautui Žmuidzinavičiui šiomis dienomis tenka neeiliniai išbandymai. Daug metų ūkininkaujantis žemdirbys žino, kas yra gamtos stichijos ir kokių nuostolių jos padaro pasėliams. Tačiau šiais metais jo laukus atakuoja dar nepažįstama gamtos jėga – stumbrai.

Rugsėjo pradžioje jie atklydo į pupų ir rapsų laukus ir ėmė čia ganytis.

„Pirmą kartą jie pasirodė birželio mėnesį – atėjo iš Kėdainių rajono. Suskaičiavau apie 50–60 stumbrų. Buvo keli mažiukai špingalietai, prieš kelis mėnesius gimę. Visą vasarą bastėsi. Buvo susiskirstę į mažesnius būrelius. Dieną būna miške. Į laukus dažniausiai išlenda naktį, jie ten ir guli, ir voliojasi, ir ėda. Išmindžiojo ir išvoliojo didelius plotus ne tik pupų, bet ir žieminių kviečių“, – pasakojo V. Žmuidzinavičius.

Jis pabrėžė, kad pavasarį pupų lauke stumbrai šeimininkavo tuo metu, kai augalai žydėjo.

„Tame lauke jie vaikščiojo, gulėjo, ėdė. Nuėdė tuos pumpurus. Tada iš šaknų atauga jaunos pupos. Žydėti jos pradeda baigiantis vasarai, todėl derliaus nebūna, nes nespėja subręsti ankštelės. Ir taip atsitiko didžiuliame plote. Visas derlius suniokotas – nieko negalima nupjauti, nes augalai yra tiesiog sumaišyti su žemėmis. Visai neseniai po pupų sėjome žieminius kviečius, neabejoju, kad stumbrai apsilankys ir žieminiuose kviečiuose, ir mes nieko negalėsime padaryti“, – apgailestavo pašnekovas.

Jis sakė pasijutęs bejėgis: suprato, kad apsaugoti laukų nuo stumbrų savo jėgomis nėra jokių galimybių.

„Aš pats ne medžiotojas, baidyti jų negaliu. Be to, girdėjau, jie neišsilaksto nuo šūvio, nes jų labai daug. Aš tik privažiuoju prie lauko, pasižiūriu, jie galvas pakelia, irgi pasižiūri ir toliau ėda – ką su jais daryti, aš neįsivaizduoju. Mums labai aktualu, ką valdžia daro ir ką planuoja daryti, kad juos suvaldytų. Čia juk ne prerijos. Į kiekvieną kvadratinį metrą investuotos privačios lėšos. Įsivaizduokite: nuosavoje žemėje svetimi gyvuliai ganosi“, – nepavydėtiną situaciją apibūdino ūkininkas.

lgesys: V. Žmuidzinavičiaus teigimu, į laukus stumbrai dažniausiai ateina naktį, jie ten ir guli, ir voliojasi, ir ėda. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Lenkijoje rengia aukcionus

Veterinarijos akademiją baigusiam ir zootechniko specialybę turinčiam V. Žmuidzinavičiui nesuprantamas išskirtinis dėmesys stumbrų gerovei.

„Tas stumbras – joks stebuklas, tai tik labiau apžėlusi laukinė karvė, o mes padarę jį kaip šventą gyvūną. Kiek jie žalos sukelia! Tai kažkas nenormalaus. Labai keistai atrodo, kad dabar tie stumbrai – broliai, seserys, pusbroliai, pusseserės – tarpusavyje kergiasi, yra kraujomaiša, todėl jų palikuonys dažnai turi apsigimimų“, – teigė pašnekovas.

Jis svarstė, kad stumbrus reikėtų migdyti ar šaudyti.

„Domėjomės, kaip kituose kraštuose vargsta ir kaip kapstosi iš situacijos. Pavyzdžiui, Lenkijoje rengia stumbrų medžiojimo kvotų aukcionus. Surenka iš milijonierių nemažus pinigų ir taip kompensuoja kažkokią dalį pridarytų nuostolių, mažinama populiacija. Manau, tai neblogas būdas tvarkytis su stumbrais ir jų pridaryta žala“, – įsitikinęs ūkininkas.

Visas derlius suniokotas – nieko negalima nupjauti, nes augalai yra tiesiog sumaišyti su žemėmis.

Ar nesukels avarijų?

Jis nuogąstavo, kad stumbrai gali sukelti eismo nelaimių, nes Babtų apylinkėse jie vis dažniau apsistoja netoli magistralinio kelio „Vilnius– Kaunas–Klaipėda“.

„Prieš kurį laiką Stumbrai nusiaubė ąžuoliukais apsodintą 5 ha plotą. Visas plotas buvo aptvertas tokiais pačiais atitvarais, kokie yra prie magistralės. Jauname ąžuolyne visos tos tvorelės buvo išlaužytos, tiesiog suplėšytos ragais, nes kai kurių stumbrų masė yra labai didelė – stambiausi sveria apie toną. Jie kai eina, ragais viską suniokoja. Yra keli ypač stambūs patinai – ragais pabado ir visur prasibrauna, jų nesustabdysi“, – pabrėžė dėl galimų grėsmių nerimaujantis ūkininkas.

„Kauno dienos“ duomenimis, stumbrų bandos apsilanko ir kitose Babtų seniūnijos vietose, tačiau ypač yra pamėgę Kelnupio upelio apylinkes, kuriose ir plyti V. Žmuidzinavičiaus tvarkomi žemės plotai.

„Kai visur sausa ir niekur nėra vandens, jie ateina prie upelio, nes tik čia randa vandens atsigerti. Be to, jau, matyt, jiems susiformavo įprotis ganytis konkrečiose vietose“, – svarstė ūkininkas.

Susitelkia: ūkininkas V. Žmuidzinavičius užfiksavo jo žemėse ėmusias šeimininkauti bauginančio dydžio stumbrų bandas ir jų sukeliamas pasekmes. / V. Žmuidzinavičiaus nuotr.

Nesitiki dėmesio

V. Žmuidzinavičius sakė informavęs valdžios institucijas apie patirtą žalą, tačiau neslėpė abejojantis, ar į jo bėdas bus sureaguota.

„Valdžia nieko nedaro. Ar į Žemaitijoje esantį Žvėrinčių tuos stumbrus išvežtų, ar šaudytų. Pasirodo, per metus Lietuvoje tik 15 stumbrų nušauna. O kas juos nušauna, kas mėsą suvalgo, kur ta mėsa dingsta? Atvažiuoja tie ekspertai, jėgeriai, ir atrenka, kuriuos galima nušauti. Bet kaip dabar atrinks, kad tie stumbrai žmonių neprisileidžia, nors anksčiau prisileisdavo“, – kalbėjo V. Žmuidžinavičius.

Jam atrodo keista, kad į Lietuvos raudonąją knygą vis dar įrašytų stumbrų neleidžiama šaudyti net medžiotojams, kurių priežiūroje yra stumbrų niokojami plotai.

„Kas iš to, kad apie padarytą žalą informuojame valdžios įstaigas? Atvažiuoja, nufilmuoja, bet mes naudos iš to neturime. Ir kas iš tų kompensacijų? Mums reikia derlių parduoti, reikia sėklą, trąšas pirkti. Reikia atlyginimus mokėti. Pinigai reikalingi šiandien“, – dėl ūkyje atsiradusių sunkumų pergyveno V. Žmuidzinavičius.

Jo nuomone, valdžios institucijų jautrumas ūkininkų bėdoms dabar yra minimalus, nes artėja pokyčiai valdžioje.

„Baisiausia, kad dabar labai nepalankus metas. Mums neskiria dėmesio, nes visi laukia, kada keisis valdžia. Svarsto, ar bus naujas ministras, ar liks senas“, – apgailestavo ūkininkas.

Žmonėms – nepavojingi

Babtų seniūnijos apylinkėse žemių turintys ūkininkai atkreipė dėmesį, kad stumbrai kartais išgąsdina grybautojus. Ar žmonėms jie nekelia pavojaus?

„Jokie laukiniai gyvūnai, nei stumbrai, nei briedžiai, nei elniai, nei vilkai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai. Nebaidykite ar kitaip negąsdinkite gyvūno. Palaukite, kol jis nueis savo keliais.

Jei stumbras priartėjęs labai arti ar užsukęs į jūsų kiemą, reikėtų elgtis ramiai, nesiartinti prie jo, luktelėti, kol pats nueis. Nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Maža tikimybė, kad kada nors pavyks jį iš arti pamatyti laisvėje“, – yra viešai teigę Aplinkos ministerijos atstovai.

V. Žmuidzinavičiaus nuotr.

Atsakė ne į visus klausimus

„Kauno diena“ Aplinkos ministerijai nusiuntė klausimus, ar ūkininkai gali tikėtis kompensacijų, kaip jas gauti ir kas yra planuojama siekiant sustabdyti stumbrų daromą žalą.

Ministerija atsiuntė aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus komentarą.

Pirmą kartą jie pasirodė birželio mėnesį – atėjo iš Kėdainių rajono. Suskaičiavau apie 50–60 stumbrų.

„Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatomis žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose neuždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo“, – rašoma komentare.

Jame teigiama, kad seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per septynias dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu septynioms dienoms.

K. Šetkus taip pat informavo, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

„Gavusi nuostolių skaičiavimo komisijos dokumentus apie apskaičiuotą žalą, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atlygina stumbrų padarytą žalą.

Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos.

Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui“, – teigiama komentare.

Ministerija neatsakė į klausimą, ką planuojama daryti, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo stumbrų daromos žalos.

V. Žmuidzinavičiaus nuotr.

Įrašyti į raudonąją knygą

Stumbras yra stambiausias dabartinis sausumos Europos ir Lietuvos laukinis žvėris gyvūnas. Stambus stumbro patinas gali sverti iki vienos tonos. Stumbrų populiacija buvo išplitusi Lietuvos mišriuosiuose ir lapuočių miškuose. Dėl mėsos, odos ir ragų šie gyvūnai buvo neatsakingai medžiojami. 1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laukinėje gamtoje.

Stumbrai vasarą minta žole, žiemą – medžių žieve, ūgliais, šakelėmis.

Į Lietuvą veisimui stumbrai buvo atvežti 1969 m., o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 m.

Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1969 m.

Bando retinti

Lietuvoje nuolat didėjančią stumbrų populiaciją bandoma retinti. Nemažai jų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų prieš kelis metus buvo perkelta į Dzūkijoje esančius Stėgalius.

Priežastis – būtinybė išskaidyti vidurio Lietuvoje susiformavusią ir nuolat didėjančią stumbrų bandą, kad būtų sumažinta stumbrų daroma žala intensyviai vystomam žemės ūkiui. Pabrėžiama, kad Dzūkijoje vyraujantys dideli miškų masyvai yra labai tinkama vieta stumbrams gyventi ir daugintis.

Stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai Lietuvoje išnyko XVIII a. viduryje.

Rūpestis dėl sveikatos

Specialistams nerimą kelia tai, kad dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta stumbrų kraujomaiša ir dėl to stipriai suprastėjo Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandos sveikatos būklė, atsparumas ligoms.

Perkeliant gyvūnus į Dzūkiją buvo akcentuota, kad iš laisvės į Stėgalių stumbryną perkeltos stumbrų patelės kurį laiką gyveno aptvare, kad adaptuotųsi po perkėlimo. Paleidus pateles į laisvę tikimasi, kad banda pasipildys iš Baltarusijos ar Lenkijos atklydusiais stumbrais. Tokiu atveju formuosis sveikesnė, ligoms atsparesnė banda. Išanalizavus 2020–2021 ir 2021–2022 metų žiemų stebėjimų duomenis padaryta išvada, kad Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina, atkeliavę iš Baltarusijos.

Žiniasklaidoje cituojamas Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius įsitikinęs, kad rado tiesiog idealią vietą stumbrynui, į kurį iš Vidurio Lietuvos bus perkeliami ten ūkininkų laukus siaubiantys girių galiūnai. Tačiau gamtininkas ir rašytojas Henrikas Gudavičius sako, kad tik laiko klausimas, kada stumbrai atsiras marcinkoniškių daržuose.

Aplinkos ministerijos specialistai yra pripažinę, kad stumbrų apgyvendinimas agrariniuose rajonuose – seniai padaryta klaida, kurią dabar tenka taisyti, nes akivaizdu, kad stumbras turi būti miško, o ne agrarinių teritorijų gyventojas.