- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laikinai. Gerėjančias migracijos tendencijas sustiprino ir pavasarį prasidėjusi pandemija.
Vienas iš penkių planuoja išvykti
„Kantar“ ekspertės teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas.
„Iš ketinančių išvykti, didžioji dalis nori užsidirbti (apie 14 proc.) ir grįžti, pora procentų planuoja išvykti studijuoti. Tokių, kurie norėtų visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra 4 procentai. Pastebima, kad moterys kiek labiau prisirišusios prie gimtinės, jos rečiau nei vyrai svarsto vykti ir dėl uždarbio, ir dėl studijų“, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Beveik pusė jaunimo svarsto laikinai emigruoti
Duomenys rodo, kad daugiausia apie emigraciją svarsto ir jai pritaria jaunesni, iki 35 metų amžiaus, žmonės, vėliau jie tampa sėslesni.
Net 43 proc. 16-24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją.
„Net 43 proc. 16–24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją. Kas ketvirtas šioje amžiaus grupėje ketina vykti į užsienį laikinai užsidirbti. Tarp brandaus jaunimo (25–34 m.) taip pat yra aktualūs emigracijos planai: trečdalis jų galvoja apie emigraciją, dauguma iš jų – planuoja užsidirbti ir grįžti“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Tyrimo duomenimis, laikinai išvykti dėl studijų labiau rūpi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams, o dėl uždarbio – Šiaulių ir Panevėžio gyventojams.
Emigracijos mastas sumenko 40 proc.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad jau kelerius metus stebimos palankios tendencijos – palyginti su 2016 m., emigracijos mastas sumenko 40 proc., o grįžtančių lietuvių srautai per pastaruosius porą metų išaugo dvigubai.
„Koronaviruso epidemija ir apribotos kelionių galimybės šias tendencijas taip pat sustiprino. Kiek matome iš mūsų informacinio centro „Renkuosi Lietuvą“ užklausų, vis daugiau domimasi grįžimo galimybėms būtent dėl to, kad Lietuvoje jaučiasi saugiau: čia tikimasi geresnių sveikatos priežiūros galimybių, socialinių garantijų, vaikų švietimo ir kokybiško pragyvenimo, taip pat domimasi klausimais, susijusiais su ilgalaikio įsikūrimo galimybėmis – nekilnojamuoju turtu, sveikatos apsaugos sistema, santuoka ir pilietybe“, – sakė A.Sipavičienė.
Senjorai pritaria mažiausiai – o išvykusių turi daugiausia
Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, daugiausia jau išvykusių šeimos narių turi pensinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių miestelių gyventojai.
40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai.
„40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai. Maždaug pusė senjorų emigracijos nelaiko teigiamu reiškiniu – taip manančių yra reikšmingai mažiau nei kitose amžiaus grupėse“, – sakė J. Dundulytė.
Pasak jos, tyrimo duomenimis, labiausiai emigraciją kaip teigiamą reiškinį visuomenei mato jaunesni, 16–34 m. amžiaus gyventojai (26 proc. pritarė), taip pat mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai (pritarė kas ketvirtas).
„Kas trečias gyventojas neturi aiškaus nusistatymo dėl emigracijos naudos ar žalos, tai daugiausia moterys ir 35–44 m. amžiaus grupės gyventojai. Palyginti su vyrais, moterys emigracijoje įžvelgia mažiau šviesiosios pusės nei vyrai (atitinkamai 39 ir 43 proc.)“, – analizavo J.Dundulytė.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. iš Lietuvos buvo emigravę 29 tūkst. gyventojų, 40 tūkst. imigrantų atvyko į Lietuvą, didžioji jų dalis – sugrįžtantys tautiečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paaiškino lietuvių polinkį stovėti eilėse: pradeda veikti gyvūnų instinktai6
Anot istorikų, lietuviai turi išskirtinį polinkį stovėti eilėse. Ypač vyresni, matę sovietmečio. Ir tai mus skiria nuo civilizuotų kraštų. Psichoterapeutas sako – pamačius eilę daliai lietuvių protas išsijungia ir praded...
-
Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje
Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. ...
-
Kauniečiai džiaugėsi pavasarišku sekmadieniu2
Sekmadienį kauniečiai džiaugėsi gražiu pavasario oru ir užtvindė miesto centrą. ...
-
Buvusiam generaliniam prokurorui ketinama suteikti Ukmergės garbės piliečio vardą11
Buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ketinama suteikti Ukmergės rajono garbės piliečio vardą. ...
-
Balandžio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 18-oji, sekmadienis, 16 savaitė. ...
-
Klaipėdos priemiesčiuose – didžiulės spūstys4
Šiltą šeštadienio vidurdienį daugybė klaipėdiečių išsiruošė į sodus. Norinčiųjų praleisti savaitgalį Dituvoje buvo tiek daug, kad automobiliai išsirikiavo į ilgą virtinę. Ne ką mažesnė mašinų ...
-
Krašto apsaugos ministerijos monetoje – A. Ramanauskas-Vanagas11
Garbingiems svečiams skirtoje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) monetoje bus pavaizduotas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. ...
-
Iš Vyriausybės ir Prezidentūros COVID-19 ekspertų tarybų pasitraukė V. Zemlys-Balevičius5
Iš Vyriausybės Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos bei Prezidento sveikatos ekspertų tarybos COVID-19 klausimams pasitraukė matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. ...
-
E. Ostapenko išlydėtas į paskutinę kelionę: karste – auksinis mikrofonas, aidėjo plojimai15
Garsusis klaipėdietis dainų atlikėjas ir kūrėjas Eugenijus Ostapenko gausaus klaipėdiečių būrio šeštadienio popietę išlydėtas į paskutinę kelionę. ...
-
Gavus naujų vakcinų, Kaunas vėl kvies skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus15
Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. ...