Trys konservatoriai siūlo, kad pilietybę būtų galima atimti už agresorių palaikymą

Pakeitimo projekte numatyta, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis lietuviško paso netektų, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, jeigu jie palaikytų valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir kitų regiono šalių, sąjungininkių saugumui, taip pat pažeminus Lietuvos valstybės vardą.

Šį projektą parengė Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas.

Jį Seimo teisės aktų bazėje ketinama registruoti ketvirtadienį.

Anot autorių, pakeitimai inicijuoti „atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui“.

Konservatorių teigimu, dabartinė įstatymo norma, apibrėžianti pilietybės netekimo pagrindus, neatliepia geopolitinės situacijos.

„Pagal įstatymo 24 straipsnį numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Apie būtinybę taisyti Pilietybės įstatymą imta kalbėti, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi ledo šokėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Dėl to trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus Lietuvai.

M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje.