Trigubai padidintos baudos už deginant žolę gamtai padarytą žalą

Trigubai padidintos baudos už žalą, gamtai padaromą deginat žolę.

"Už žolės deginimą yra bauda - baudos didinimus ir mažinimus nustatinėja Seimas, su Seimu ilgos procedūros (...). Bet ką mes padarėme - aš šiandien ryte pasirašiau, mes padidinome aplinkos žalos dydį deginant žolę tris kartus - buvo vidutiniškai 1 tūkst. litų už hektarą, mes padarėme 3 tūkstančius. Jei pažiūrėsime, kad neveiks, dar ryžtingiau imsimės priemonių", - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Jis pažymėjo, kad didelė problema išlieka pažeidėjų nustatymas.

"Žinoma, pats sudėtingiausias dalykas šitoje vietoje yra nustatymas, kas uždegė. Todėl, kad netgi atvažiavus ir radus žmogų, kuris ten stovi, jis gali sakyti, kad jis nieko nepadegė, o sustojo ir bando gesinti. Šiandien silpniausia vieta yra pagavimo - kas būtent tą padarė", - konstatavo ministras.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas savo ruožtu spaudos konferencijoje dėstė, kad ugniai išsiplėtus į saugomas teritorijas, tektų atlyginti dar didesnę žalą gamtai.

"Labai svarbu tikrai nugąsdinti tuos žmones ir pasakyti, kad 3 tūkst. už hektarą paprastos pievos - ne riba. Jeigu, neduok Dieve, tas gaisras išeitų į draustinį ar į rezervatą, iš karto skaičiuotųsi koeficientai. Neduok Dieve, tai būtų saugumos teritorijos miškas, tada iš tikrųjų žala gamtai būtų padaryta dešimtimis tūkstančių. Jeigu pradėtų degti durpynai ir taip toliau, rezervatai  - tos žalos tikrai gali pridaryti žmonės, todėl labai svarbu išaiškinti žmonėms, kada ir kaip jie gali deginti laužus“, - kalbėjo viceministras.

"Reikia būtinai akcentuoti, kad miesto teritorijoje jokių deginamų šiukšlių, sodo atliekų ir taip toliau apskritai negali būti, jeigu yra deginama, tai turi būti kaimo teritorijoje, ne arčiau 30 metrų nuo pastatų - kalbu apie šakas, žoles sugrėbtas ir taip toliau į vieną krūvą, bet ne didesniu kiekiu negu 5 kubiniai metrai. Jeigu yra deginamas didesnis kiekis, būtinai reikia priešgaisrinei tarnybai pranešti ir įspėti mūsų miškų pareigūnus“, - priminė jis.

Trečiadienį Bendrasis pagalbos centras (BPC) ir Aplinkos apsaugos agentūra taip pat sutarė labiau bendradarbiauti tiriant įvairius aplinkosaugos pažeidimus. Pagal susitarimą, BPC numeriu 112 nuo ketvirtadienio bus galima pranešti ir apie aplinkosauginius pažeidimus.

"Greta to pradeda veikti mūsų visa sistema, kada kiekvienam regione visą parą mes turėsime budinčius ekipažus", - spaudos konferencijoje sakė V.Mazutonis

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Remigijaus Baniulio, susitarimas turėtų padėti aplinkosaugininkams operatyviau reaguoti.

"Šiuo atveju ne vien tik apie žolės deginimą eina kalba. Eina kalba ir apie įvairius pažeidimus, pavyzdžiui, miškuose, durpynuose, ežeruose, vandenyse ir panašiai. Žolės deginimas - gaisras yra gaisras, reaguojama į įvykį, jeigu yra įvykis, bet visuomet vyksta ne vien tik ugniagesių tarnyba, o aktyvuojamos ir tos pačios aplinkosauginės brigados, kurios atvažiuoja ir taip pat vertina padarytą žalą gamtai", - sakė R.Baniulis.

"Dabar labai aiškios žaidimo taisyklės, procedūros aiškios, yra kontaktiniai asmenys. Aš visą laiką sakau, kad pačios didžiausios nelaimės vyksta penktadienio vakare, po darbo, kada visi valdininkai išeina iš savo kontorų ir tada reikia susirasti - sudėtinga pakankamai. Dabar ši sutartis aiškiai pasako - 24 valandos 7 dienos per savaitę - viskas. Yra kontaktai, Bendrasis pagalbos centras neturi blaškytis po visą Lietuvą ieškodamas, kas visgi galėtų tą brigadą aktyvuoti ar panašiai. Tai labai labai pagreitina reagavimą į tokius įvykius", - aiškino jis.