Tikintieji dėkojo už M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju

„Šiandien nuostabi šventė. Per palaimintojo Mykolo gyvenimą prisiliečiame prie krikščioniškos Lietuvos šaknų, o kartu ir prie Krikšto sakramento, mūsų asmeninio pašaukimo būti tikru Jėzaus mokiniu. Brolio Mykolo gyvenimo pavyzdys mus įkvepia atverti širdį Dievo meilei, priimti Viešpaties žodžius, matyti Jo darbus, išgyventi nepaprastą susitikimą su Nukryžiuotuoju, kuris mus padaro naujais žmonėmis“, – savo pamoksle į susirinkusiuosius kreipėsi Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Mišias aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos vyskupai.

Pasak Krokuvos arkivyskupo metropolito Mareko Jędraszewskio (Mareko Jedraševskio), M. Giedraitis yra dar vienas dvasinis tiltas, jungiantis Lenkiją su Lietuva ir leidžiantis išgyventi vienos Dievo tautos bendrystę.

„Jis Lietuvos žemės sūnus, čia gyvenęs keturiasdešimt metų, ir sykiu Krokuvos šventasis, kur pragyveno kitus dvidešimt penkerius metus, čia mirė ir buvo palaidotas“, – sakė Krokuvos arkivyskupas.

Iškilmių dalyviams sveikinimo žodį perdavė išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, M. Giedraičio giminės atstovai, kiti garbingi svečiai.

Per Sekmines, prieš pradėdamas Dangaus karalienės maldą, popiežius Pranciškus M. Giedraitį įvardijo nuolankumo ir evangelinės meilės pavyzdžiu. Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad palaimintojo kulto patvirtinimas padrąsins lenkus ir lietuvius stiprinti tarpusavio ryšius.

Pasak Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, Vilniaus arkivyskupo metropolito G. Grušo, palaimintuoju paskelbtas M. Giedraitis kiekvienam rodo, kad net ir pats tyliausias ar kukliausias žmogus gali tapti šventuoju.

Penkioliktame amžiuje gyvenęs vienuolis M. Giedraitis palaimintuoju pripažintas 2018 metų lapkritį, jo beatifikacijos byla buvo pradėta dar 1634-aisiais.

Lietuvos vyskupų konferencijos duomenimis, prieš 400 metų didikų Giedraičių pastatytoje Videniškių bažnyčioje ir vienuolyne nuo senovės gerbiamas šiame krašte gimęs M. Giedraitis šventuoju pradėtas laikyti tuoj po savo mirties.

Lietuva turi dar du palaimintuosius – Jurgį Matulaitį ir Teofilių Matulionį.