Teisėsauga aiškinasi, ar BNS atskleista informacija buvo įslaptinta pagrįstai

Tyrimą dėl paskelbtos valstybės paslapties atliekanti teisėsauga aiškinasi, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija buvo įslaptinta pagrįstai.

Politikai stebisi, kad minina informacija pažymėta kaip valstybės paslaptis, nes analogiška anksčiau gauta medžiaga būdavo su riboto naudojimu grifu.

"Ginčus tarp paslapčių subjektų dėl vienokių ar kitokių slaptumo žymių suteikimo sprendžia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, tik ji gali pasakyti, pagrįstai įslaptinta ar ne. Į šią komisiją tyrimo metu, žinau, kad yra kreiptasi, ir laukiama atsakymo", - trečiadienį žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Generalinės prokuratūros pavedimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Tyrimas pradėtas, kai BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad "išlieka labai stipri abejonė, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas teisingai".

"Informacija, kuri buvo paviešinta, tikrai šiandien visi sutinka, nėra slapta, tai gali būti žemesnio lygio konfidenciali informacija, o tai iš esmės keičia veiksmų kvalifikavimą, jau galima kalbėti ne apie nusikaltimą, o apie nusižengimą. Ir adekvačios priemonės turi būti taikomos tiriant šitą kriminalinį nusižengimą", - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Kalbėdamas apie STT priemones prieš žurnalistus NSGK vadovas sakė, kad institucijų vadovai "bando švelninti tą situaciją". Pačiam A.Paulauskui procesiniai veiksmai neatrodo adekvatūs.

"Netolygus tyrimas, kai vienų atžvilgiu ir naktį atliekami tyrimai, kitų atžvilgiu galima ir po trijų dienų nedarbo pradėti tuos tyrimus, rodo, kad jis banguoja tas tyrimas, nėra vienodas. Jei labai svarbu tą naktį sužinoti, kas gavo, aš įsivaizduoju, visi adresatai naktį turi būti pakelti, o ne vienas, o paskiau kiti po trijų dienų", - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis pažymėjo, jog visų pirma pradėjus tyrimą apklausta slaptus dokumentus priimanti Seimo darbuotoja, tai įvyko vėlai vakare jos namuose, kai, pasak komiteto vadovo, kitų institucijų analogiškas funkcijas atliekantys darbuotojai - jau tik po ilgojo savaitgalio. Jis taip pat patvirtino, kad krata daryta tik pas BNS redaktorę: "Mes žinome, kad krata buvo viena atliekama, pas vieną iš BNS darbuotojų".

Prezidentūros darbuotojai, pasak A.Paulausko, buvo apklausti, bet kratos pas juos neatliktos.

Komiteto vadovas sakė pasigedęs ir atsakymo, ar dėl paskelbtos informacijos valstybei buvo padaryta žala: "Į klausimą, ar žala padaryta, mes neradome aiškaus atsakymo. Tokie atsakymai, kad gal po penkerių metų paaiškės ar kažkas, yra nerimti".

Jis taip pat kėlė versiją, kad informacijos nutekinimas galėjo būti suplanuotas.

"Didžiausia (tikimybė - BNS), kad tas, kas ruošė, tas ir turėjo tas pažymas, kiti arba gavo vėliau, arba, mano galva, buvo suplanuotas tas nutekinimas, surežisuotas. Čia tik viena iš versijų", - kalbėjo A.Paulauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius po komiteto posėdžio teigė manantis, kad priemonės prieš žurnalistus tiriant valstybės paslapties atskleidimą buvo adekvačios.

"Šiandien komitete pristatėme visą susiklosčiusią situaciją, patys vertiname, turėdami tiek informacijos, kad (priemonės - BNS) tikrai adekvačios, bet šiuo metu vyresnysis prokuroras taip pat atlieka tokį vertinimą, tad palaukime jo rezultatų", - trečiadienį žurnalistams Seime sakė S.Urbanavičius.

"Šis nusikaltimas bandomas atskleisti visomis įmanomomis kryptimis ir labai lygiaverčiai, visi proceso veiksmai daromi lygiaverčiai, tiek Seimo atžvilgiu, ir Vyriausybės, ir Prezidentūros, ir kitų institucijų", - į klausimą, kodėl visų pirma imtasi žurnalistų, atsakė STT vadovas.

Klausiamas, ar yra įtariamųjų, STT vadovas sakė to negalintis atskleisti dėl taktinių sumetimų, tą pakartojo ir generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Vėliau NSGK vadovas A.Paulauskas žurnalistams patvirtino, kad įtariamųjų nėra.

Posėdyje anksčiau dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina patvirtino buvęs apklaustas STT tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo.

VSD vadovas sakė manantis, kad informacija nutekėjo ne iš VSD. "Užtikrinti niekada negalima, bet aš manau, kad ne iš saugumo", - į klausimą, ar yra užtikrintas, kad duomenis atskleidė ne VSD darbuotojai, Seime žurnalistams atsakė G.Grina.

Pasak jo, apklausai buvo iškviesta ir daugiau VSD darbuotojų.

"Jau tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir VSD darbuotojai, manau, aš nežinau, bet manau, kad buvo apklausinėjami pirmi, ir spėju, kad kaip direktorius, buvau pats pirmas apklausinėjamas visą vakarą daugiau kaip tris valandas", - sakė G.Grina.

Jis patvirtino buvęs apklaustas darbe, sakė, kad pas jį krata nebuvo daroma, tačiau dėl kratų pas kitus VSD darbuotojus negalintis atsakyti.

Jis taip pat patvirtino, kad minėta pažyma galėjo būti adresuota iki dešimties asmenų. Ar dėl pažymos paskelbimo nukentėjo šaltinis, jis sakė negalintis pasakyti.

BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.

Buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Po BNS pranešimo STT kelis vykdė kratas BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.