Teisės komitetas siūlo tobulinti LKP nusikalstama organizacija pripažįstantį įstatymą

Taip pat pasiūlyta įstatyme numatytus reikalavimus ir apribojimus, susijusius su dalyvavimu rinkimuose ar pretendavimu į valstybės ar diplomatinę tarnybą, reglamentuoti ne šiame įstatyme, o Rinkimų kodekse, Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymuose.

Už šią išvadą balsavo keturi komiteto nariai, prieš – trys, vienas parlamentaras Česlavas Olševskis susilaikė.

TTK, kaip papildomas komitetas, šią išvadą pateikė pagrindiniam Kultūros komitetui.

Kaip posėdyje kalbėjo TTK pirmininkė konservatorė Irena Haase, komitetas siūlo įstatymą tobulinti komunistų partijos vaidmens vertinamuoju aspektu.

„Taip pritariant Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centro nuomonei, kad vertinamas aspektas iki šiol aktualus, nes iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo ir poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai ir šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės“, – kalbėjo I. Haase.

Anot jos, projekto nuostatos, kurios susijusios su kandidatavimu rinkimuose, turi būti reglamentuotos Rinkimų kodekse.

„Kiek man yra žinoma, Rinkimų kodekso pataisos yra ruošiamos ir bus pateiktos įregistruoti“, – sakė Seimo narė.

Konservatoriaus Audroniaus Ažubalio parengtame projekte numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų tikrintų kandidatų anketas ir biografijas, ar jose nurodyti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra teisingi.

Jei paaiškėtų, kad kandidatas nenurodė šio biografijos fakto, VRK turėtų kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad kandidatas nuslėpė narystę LKP.

TTK išvadoje teigiama, kad A. Ažubalio numatyti draudimai, pavyzdžiui, nuslėpusiems narystės LKP faktą uždrausti dalyvauti konkurse į valstybės ar diplomatinę tarnybą, taip pat turėtų būti reglamentuoti ne šiame, o kituose įstatymuose.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė nepritarė tokiai komiteto nuomonei.

Pasak jos, įstatymo tikslas neturėtų būti „kažką įvertinti, pasmerkti“.

„Tai yra ne įstatymo normų, o Seimo rezoliucijos lygio klausimas, kas, kiek aš atsimenu, yra padaryta. Įstatymų normos nėra skirtos daryti Seimo pareiškimus kažkokiu atžvilgiu“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak jos, A. Ažubalis šį projektą naudoja rinkimų kampanijos tikslams.

„Mes esame Teisės komitetas, nesame Kultūros ar kitas komitetas, kuris gali sau leisti užsiiminėti beletristika, mes esame atsakingi už teisės sistemą“, – kalbėjo parlamentarė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad projektas neatitinka įstatymo ar nutarimo reikalavimų.

„Geriausiu atveju tai galėtų būti rezoliucija, jei formos prasme. (...) Aš negaliu to pavadinti teisės aktu, jis tinkamas tik į šiukšlių dėžę“, – sakė J. Sabatauskas.

Tuo metu A. Ažubalis sakė, kad jau registravo Rinkimų kodekso pataisas, ketina registruoti ir kitų įstatymų pataisas.

„O kalbant apie tai, kada ir kas teikia įstatymą dėl rinkimų, gal nereikia leistis į tokius dalykus. Pirmą kartą šio įstatymo projektas įregistruotas 2018 metų rugpjūtį, kitas 2023 metų balandį. Tai dar tolokai iki rinkimų buvo“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Sprendimą siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti kiek anksčiau priėmė ir kitas papildomas – Žmogaus teisių – komitetas.

Pagal projektą, LKP būtų pripažinta nusikalstama struktūra, kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais sovietų okupuotoje Lietuvoje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už okupacinės valdžios vykdytą piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, prievartinę kolektyvizaciją.

Pernai spalį Seimui papildžius Rinkimų kodeksą, visi kandidatai, dalyvaujantys įvairiuose rinkimuose, jau privalo nurodyti buvusią narystę politinėse organizacijose, narystės laikotarpį.

Tokiu būdu reikia deklaruoti ir buvimą komunistu.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) padalinio Lietuvoje – Lietuvos komunistų partijos – veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Joje Vyriausybė paraginta kuo skubiau parengti įstatymą, kuris LKP pripažintų nusikalstama organizacija.

Projektas pripažinti LKP nusikalstama organizacija į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas.

Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija.

1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.