Tarp Lietuvos genocido centro ir darbuotojos patvirtinta taikos sutartis

Šio centro darbuotoja teismo prašė panaikinti direktoriaus šių metų sausio 24 dieną priimto įsakymo „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo ir valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų po vertinimo patvirtinimo“ dalį ir priteisti neturtinę žalą.

Teismui pasiūlius ginčą išspręsti taikiai, šalys sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas.

Joje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, atsakovas sumokės pareiškėjai septynių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio kompensaciją bei atstovavimo teisme išlaidas.

Taikos sutartyje numatyta, kad moteris į darbą nebegrįš ir darbo sutartis tarp pareiškėjos ir atsakovo bus nutraukta.

Anksčiau šio centro darbuotoja, nenorėjusi viešinti savo vardo ir pavardės, BNS teigė, jog LGGRTC dirbo nuo 1998 metų.

Prasidėjo atviras tyčiojimasis. Leido patarėjams elgtis visaip, ir žinutę parašė, kad lažinasi iš manęs, kad man nepavyks, kad nepadarysiu, kad esu nekompetentinga.

Jai ir anksčiau buvo tekę dirbti su dabartiniu įstaigos vadovu Arūnu Bubniu.

„Šis vadovas anksčiau dirbo su manimi, aš buvau vieno departamento direktorė, o jis – kito. Ir jokių konfliktų nebuvo, bet kai tapo vadovu, aš tapau visiškai izoliuota nuo informacijos, kas vyksta departamente. Prasidėjo atviras tyčiojimasis. Leido patarėjams elgtis visaip, ir žinutę parašė, kad lažinasi iš manęs, kad man nepavyks, kad nepadarysiu, kad esu nekompetentinga“, – anksčiau BNS sakė moteris.

Genocido centro darbuotojos teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.

Moteris teigė gavusi asmeninę kolegos žinutę, kurioje jautėsi pažeminta ir sumenkinta. Dėl patirto mobingo valstybės tarnautoja pernai rudenį pirmiausiai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ši nurodė situaciją aiškintis teisminiu keliu.

Įstaigai vadovaujantis A. Bubnys Seimo sprendimu paskirtas pernai balandį. Jis pakeitė prieš tai centrui vadovavusį Adą Jakubauską.

Šis buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Po to suburta Seimo darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Tarp tuometinio vadovo oponentų buvo ir A. Bubnys.

Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.