Švietimo darbuotojai pasigenda aiškumo dėl kitų metų biudžeto

Švietimo darbuotojų profsąjungos teigia pasigendančios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pozicijos dėl kitų metų švietimo biudžeto.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtina, kad ministerija iki šiol nepateikė profsąjungoms aiškių atsakymų, kokios permainos laukia priėmus 2014 metų biudžetą.

Jo teigimu, nerimą kelia diskusijos apie pilno ikimokyklinuko krepšelio įvedimą, likusių mokinio krepšelio lėšų panaudojimo ir kiti klausimai pavesti darbo grupėms, kurios jų esą nesprendžia.

„Visų pirma norėtumėm aiškios pozicijos šiais iškeltais klausimais: ikimokyklinuko krepšelio įvedimas, “R„ koeficiento didinimas, kaip apskritai bus gelbėjamos, ar bus gelbėjamos kaimo gimnazijos ir vidurinės mokyklos, kas bus daroma su mokytojų atlyginimais. Šitie klausimai buvo keliami jau kelintas mėnuo nuo Vyriausybės atsiradimo. Jau daugiau nei keturi mėnesiai praėjo - apskritai jokio rišlaus atsakymo iš ministerijos nėra: nei pritarimo, nei nepritarimo“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo A. Jurgelevičius.

„Yra kalbama, kad sudaromos darbo grupės, jos kažką sprendžia. (...) Patys būdami su kolega ministerijos darbo grupėse matome, kad jos yra sukurtos grynai tam, kad nespręstų klausimų“, - teigė jis.

Anot profsąjungų, joms kyla abejonių, kaip bus panaudotos lėšos, likusios švietime nuo rugsėjo sumažėjus mokinių skaičiui. Tai esą turėtų būti apie 50 mln. litų. Šias lėšas, jų teigimu, reikėtų palikti švietime ir skirti šios srities problemų sprendimui, pavyzdžiui, didinant vadinamąjį „R“ koeficientą, kuris lemia mokytojo algos dydį. Be to, šios lėšos esą leistų kompensuoti išlaidas mokytojų išeitinėms kompensacijoms, padėtų išsilaikyti mažų miestelių ir kaimų mokykloms. Profsąjungos reikalauja peržiūrėti ir mokytojų darbo užmokestį.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus BNS ketvirtadienį sakė, kad ministerija dar nepriėmė galutinių sprendimų profsąjungoms rūpimais klausimais, pavyzdžiui, dėl likusių lėšų panaudojimo. Ikimokyklinio krepšelio įvedimas ar neįvedimas, anot jo, priklausys nuo įvairių veiksnių.

„Prieš įvedant ikimokyklinį krepšelį, mes turėtume taip pat sužinoti ir Savivaldybių asociacijos poziciją, ar ji sutinka su tuo, ar nesutinka, įvertinti visą riziką, kiek tas krepšelis yra toks, kad jis sumažins ar padidins švietimo sistemos prieinamumą ikimokykliniame ugdyme. Taip pat pasižiūrėti, kiek tai kainuos valstybei, jeigu, tarkime, labai smarkiai išsiplėstų privatus sektorius - kiek reikės papildomų išteklių skirti šitai funkcijai, kad nepablogėtų savivaldybės įstaigas lankančių vaikų padėtis. Šitą dalyką reikia vertinti. Jeigu mes turėsime tokius vertinimus, galėsime pasakyti, kaip bus su tais krepšeliais“, - BNS sakė viceministras.

Siekis kelti mokytojų atlyginimus, pasak jo, išlieka, tačiau savo poziciją dar turi pareikšti ir Finansų ministerija.

„Siekis išlaikyti didesnį atlyginimą negu šalies atlyginimų vidurkis išlieka, ir aš manau, kad tai Vyriausybė savo programoje įgyvendins, bet čia, aišku, priklauso nuo Finansų ministerijos pozicijos. Kol kas mes jokių kontrolinių skaičių iš jų negavome“, - teigė R. Vaitkus.