Valstybinė darbo inspekcija per du šių metų mėnesius, palyginti su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, trečdaliu daugiau gavo skundų, prašymų bei paklausimų.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpį atspindinčius pažeidimus patvirtina Valstybinėje darbo inspekcijoje gaunamų piliečių skundų, prašymų bei paklausimų statistika, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Dar prieš 3-4 metus jų buvo gaunama apie 5-7 tūkst. per metus, o praėjusiais metais - gauta jau daugiau kaip 11 tūkst. Šis skaičius katastrofiškai didėja ir toliau: per du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo dar trečdaliu.

Pusę visų skundų sudaro klausimai, susiję su darbo užmokesčiu, dar apie 30 proc. - su darbo sutarčių sudarymu ir nutraukimu.

„Nors grįžtame į tuos laikus, kai blogiausios darbo sąlygos darbuotojui buvo - netekti darbo, šių dienų darbuotojas kur kas aktyvesnis bei drąsesnis (tai patvirtina ir skundai) ir apie savo teises žino daug daugiau nei prieš dešimt metų. Vis dėlto socialinių pūlinių neatsikratyta, nes dar tenka paklusti darbdavio valiai, sutinkant dirbti nelegaliai ar gaunant atlyginimą vokeliuose“, - teigiama Darbo inspekcijos pranešime.

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių naudoja ir kitokią neteisėtai gautų pajamų slėpimo formą: darbo sutartis įteisina ne visam etatui ir likusius pinigus išmoka vokeliuose. Vokelių atvejus, kaip ir kitus neteisėtus veiksmus finansų srityje - pajamų slėpimą, neįregistruotą ar neteisėtą veiklą, apgaulingos buhalterijos apskaitą, pažeidimus dėl PVM ar kitų mokesčių - tiria Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos statistika sako, kad šiemet pranešimų apie vokeliuose mokamus atlyginimus gerokai sumažėjo, tačiau šiam sumažėjimui, matyt, irgi turi nemažai įtakos baimė netekti darbo.

Ekspertai vienareikšmiai sutaria dėl artėjančio šešėlinės veiklos per neteisėtus veiksmus finansų srityje suaktyvėjimo, kuris atsiliepia valstybės ir socialinio draudimo biudžetams.

Nedeklaruotų pajamų ypatumai Lietuvoje yra panašūs kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse: reiškinys ypač paplitęs tarp bedarbių, studentų, namų ūkio priežiūros paslaugų, netipinio, sezoninio darbo sektoriuose, statybos, remonto bei kitų paslaugų sferose“, - teigia Darbo inspekcija.