Sugriežtinus karantiną – rūpestis dėl vienišų žmonių: ragina leisti tam tikrą bendravimą

Kai kurie psichologai siūlo leisti vienišiems žmonėms bendrauti socialiniuose burbuluose, nes visiška  priverstinė vienatvė gali labai pakenkti emocinei sveikatai.

Pavyzdys – Britanija?

„Pritariu, kad reikėjo griežtinti ribojimus, bet man atrodo, jog pasakymas, kad tik vienoje šeimoje reikėtų bendrauti, galėtų būti patobulintas. Manau, kad būtų galima pagalvoti apie tam tikras išimtis dėl žmonių, kurie yra vieniši“, – BNS pirmadienį sakė švietimo ekspertė Unė Kaunaitė.

Buvusi premjero Sauliaus Skvernelio patarėja sako, kad Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos.

„Naudoju Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur numatytos išimtys, nepaisant visų apribojimų, žmonėms, kurie savo namų ūkyje yra vienintelis suaugęs žmogus – ar tai būtų visiškai vienišas žmogus, ar vieniša mama su mažu vaiku, ar vienišas tėtis, ar suaugęs žmogus, kuris rūpinasi žmogumi su negalia“, – teigė ekspertė.

„Visais šitais atvejais jie leidžia suformuoti, kaip patys vadina, paramos burbulą. Tu pasirenki kitą namų ūkį, su kuriuo formuoji tą burbulą“ – pridūrė ji.

Visais šitais atvejais jie leidžia suformuoti, kaip patys vadina, paramos burbulą. Tu pasirenki kitą namų ūkį, su kuriuo formuoji tą burbulą.

Sekmadienį priimtame Vyriausybės nutarime paliktos išimtys artimiems kontaktams neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti žmones.

Tačiau, anot buvusios premjero patarėjos, labiausiai nepagalvota apie jaunesnius vienišus žmones.

„Tie žmonės, apie kuriuos nepagalvota, yra jaunesni žmonės“, – sakė U. Kaunaitė,. Ji pridūrė, kad bendravimo išimčių nebuvimas gali sukelti ilgalaikių problemų visuomenėje.

„Maltiečiai“ skambina vienišiems senoliams

Pagalbą vienišiems senoliams tiekiančios Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė BNS teigė, kad organizacijos savanoriai dabar senoliams ne tik atveža maisto, tačiau ir skambina, kad su jais pabendrautų.

„Pavalgyti visiems reikia ir čia yra gyvybinė funkcija, kurią reikia palaikyti, bet tas vienišumas, bendravimas ypač dabar, kai esame užsidarę, tai ypač tampa aktualu, tai mes dabar kreipiame dėmesį į tai – mes jiems skambiname“, – sakė organizacijos vadovė.

„Bendravimas yra pagrindas, kad žmonės jaustųsi mažiau atskirti“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, iš viso šalyje yra apie 1,5 tūkst. savanorių, nemažai iš jų šiuo metu bendrauja su vienišais senoliais.

„Sakyčiau, kad du trečdaliai šių savanorių tai daro nuolatos. Prisijungia ir nauji, ypač per karantiną tikrai atsiranda naujų žmonių, kurie nori prisijungti“, – teigė D. Kedavičienė.

Pasak jos, savanoriai vienišiems senoliams taip pat suteikia informacijos apie telefoninius sukčius.

„Maltiečiai“ šiuo metu globoja apie 2,6 tūkst. senolių, teikia jiems pagalbą maistu, įprastu ne karantino metu senoliai lankomi namuose, organizuojami įvairūs socialiniai renginiai.

Organizacija orientuojasi į tuos senolius, kurie gyvena žemiau skurdo ribos.

D. Kedavičienė teigė, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės šiuo metu su senoliais dirbantys savanoriai ėmęsi saugumo priemonių, pavyzdžiui, maisto lauknešėliai pristatomi nekontaktuojant su senoliais.

„Ilgai būti be gyvų kontaktų sudėtinga“

Vilniaus universiteto (VU) psichologas Paulius Skruibis sako, kad be gyvo bendravimo žmonėms ilgą laiką išbūti sudėtinga.

„Žmogus yra socialinis gyvūnas – mums bendravimas yra svarbus. Galime iš dalies gyvą bendravimą pakeisti nuotoliniu būdu, bet ilgą laiką būti be gyvų kontaktų yra sudėtinga“, – BNS teigė P. Skruibis.

Jis pritaria „socialinių burbulų“ idėjai, kuri užtikrintų galimybę bendrauti vienišiems žmonėms.

Žmogus yra socialinis gyvūnas – mums bendravimas yra svarbus. Galime iš dalies gyvą bendravimą pakeisti nuotoliniu būdu, bet ilgą laiką būti be gyvų kontaktų yra sudėtinga.

„Reiktų pagalvoti apie kažkokį saugų būdą – socialinių burbulų sudarymą, kad po vieną gyvenantys žmonės turėtų galimybę bent su kažkuo pabendrauti gyvai. Čia yra didelė problema“, – sakė psichologas.

Jo teigimu, gyvo bendravimo neturėjimas ilgą laiką yra „opi problema“, galinti sukelti pasekmių žmogaus emocinei sveikatai, todėl išimtis numatyti būtina.

„Aš manau, kad toliau galvojant apie sprendimų detalizaciją, reikia galvoti apie realų variantą tiems, kurie gyvena po vieną“, – teigė P. Skruibis.

Anot psichologo, vienišumo problemos nesirenka žmonių pagal amžių, tai priklauso nuo pačio žmogaus.

„Žmonės skirtingi. Gal kažkas tas pusantro mėnesio gyvenant vienam ir bendraujant nuotoliniu būdu nėra didelis iššūkis, bet tikrai yra ir jaunų žmonių, kurių emocinė savijauta būnant vienam gali smarkiai pablogėti“, – tvirtino VU docentas, pabrėžęs, kad išimtis aktuali tiek jauniems, tiek senesniems žmonėms.

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo 38,3 proc. vieno asmens namų ūkių, taip pat 6,2 proc. namų ūkių, sudarytų iš vieno suaugusio asmens, auginančio mažiausiai vieną vaiką.

Namų ūkiu laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.