Statistikos departamentas ir VDAI: Lenkų sąjungos surašymas gali klaidinti

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad su valstybės oficialiai visuotiniu gyventojų surašymu ir apklausa lygiagrečiai Lenkų sąjungos inicijuojama akcija „prisidengiant minėtais visuotiniu gyventojų surašymu ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniu tyrimu atsiranda prielaidos klaidinti gyventojus“.

„Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva“, – sakoma institucijų išplatintame pranešime.

Jame pažymima, kad šiemet Lietuvos statistikos departamentas atlieka visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą naudodamasis tik administraciniais duomenų šaltiniais. Tam, kad Lietuvos gyventojų vaizdas būtų išsamesnis, atliekama ir gyventojų apklausa apie tautybę, kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija šią savaitę paskelbė lygiagrečiai su Statistikos departamento surašymu bei apklausa rengsiantys Vilniaus krašto lenkų tautins mažumos gyventojų surašymą.

Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva.

VDAI reaguodama į šią iniciatyvą atkreipia dėmesį, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). VDAI pažymi, kad specialių kategorijų asmens duomenys, pavyzdžiui, tautybė, yra jautresni, todėl reikalauja daugiau apsaugos, nes jų tvarkymas gali sukelti didesnę riziką žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

„Atkreipiame dėmesį, kad duomenų valdytojas – šiuo atveju Lietuvos lenkų sąjunga, privalo užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi ir sugebėti įrodyti, kad apklausiamus žmones tinkamai informuoja apie asmens duomenų tvarkymą“, – skelbiama pranešime.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia atsiribojantis nuo bet kokių kitų tyrimų ir informuoja, kad, pasibaigus internetinei gyventojų apklausai, departamento klausėjai lankysis pas gyventojus namuose tik tuo atveju, jei nepavyks su jais susisiekti telefonu. Visi atrinkti tyrime dalyvauti gyventojai apie tai bus informuoti laišku. Klausėjai savo darbą pradės tik nuo balandžio. Klausėjas visada su savimi turės pažymėjimą.

Lietuvos lenkų sąjunga paskelbė tautinės mažumos gyventojų surašymą ketinanti rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat ir dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų, asmenys anketas pildys savanoriškai, t. y. sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.