- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo, kad ekspertai, spręsdami dėl paminklų asmenybėms teisinės apsaugos, vertintų ir šių asmenų indėlį Lietuvos laisvės ir valstybingumo praradimui.
Tokį siūlymą Kultūros ministerijai trečiadienį per komisijos posėdį pateikė komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, svarstant paminklo sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai klausimą.
„Būtų galima padaryti ir ministrui kai kuriuos sprendimus, siekiant palengvinti vertinimo taryboms darbą, tai yra įtraukti į kriterijų sąrašą, kad tokia apsauga nereikalinga objektams, susijusiems su asmenybėmis, įvykiais ar reiškiniais, prisidėjusiais prie Lietuvos valstybingumo praradimo“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.
Anot jos, komisijoje šiam siūlymui niekas neprieštaravo, nors bendros pozicijos šiuo klausimu priimta nebuvo.
Išbraukti P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentui pasiūlė kultūros ministras Simonas Kairys. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė žada tik sulaukusi sprendimo panaikinti paminklo teisinę apsaugą, jį nukelti.
Meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė prašys palikti registre patį P. Cvirkos skverą.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras per Seimo komisijos posėdį informavo, kad medžiaga dėl skvero palikimo yra parengta ir bus siekiama paties skvero įteisinimo, kaip „atskiro objekto“.
„Medžiaga dėl skvero palikimo (kultūros vertybių registre – BNS), kad paskui nekiltų nesusipratimų ir neatsirastų statiniai vietoj buvusio skvero, yra parengta ir skveras turėtų būti teikiamas vertinimo taryboms, norint įteisinti jo, kaip atskiro objekto statusą. Antras klausimas yra paties paminklo statusas ir jo apsaugos reikalavimų nuėmimas – vertinimo tarybos šitą darbą turėtų atlikti panašiai per pusantro mėnesio, nes šiuo metu yra baigiamos formuoti“, – paaiškino V. Bezaras.
S. Kairys per posėdį pabrėžė, kad Kultūros ministerija „negriauna ir nestato paminklų“, bet, anot jo, yra atsakinga už paveldo politiką, jos krypčių formulavimą.
„Mūsų nuomonė yra, kad pats skveras tikrai galėtų būti paveldo prasme saugomas, o būtent paminklas – tiesiog neturėtų būti kultūros paveldo registre. Mūsų manymu, jam ten ne vieta. Mano kreipimesi ir paklausime yra dvi dalys: svarstyti dėl teisinės apsaugos panaikinimo, kita – truputėlį grįžti prie 1992 metų, kaip tas paminklas buvo įtrauktas į šitą registrą, nes kaip šaltinis yra nurodomas 1973 metų Lietuvos TSRS paminklų sąrašas“, – sakė jis.
Ministras tvirtino, kad siekiant kultūros paveldo apsaugos tęstinumo, objektai galėjo būti perkelti iš sovietinių registrų, bet „iš šių dienų perspektyvos“ sprendimus, anot jo, būtų galima peržiūrėti.
V. Bezaras informavo, kad 1992 metų sąrašuose buvo palikta „nemažai objektų“, kurie perėjo automatiškai iš sovietinių registrų, bet taip pat nemažai objektų, susijusių su sovietinio laikotarpio garsiomis asmenybėms, buvo išbraukta.
„Cvirka buvo paliktas. 2019 metais atsinaujino diskusijos apie šito paminklo vietą mieste. Be abejo, savo istorija žmogus turbūt nenusipelno būti pagarbintas, bet pats principas nuimti apsaugos statusą arba pakeisti jį yra nustatytas teisės aktuose, jis reikalauja šiek tiek laiko“, – pabrėžė Kultūros paveldo departamento vadovas.
Jis pabrėžė, kad dalis visuomenės ir menininkų P. Cvirkos paminklą vertina kaip unikalų skulptoriaus Juozo Mikėno meno kūrinį, jo nukėlimui prieštarauja ir Rašytojų sąjunga.
Diskusijos dėl paminklo nukėlimo paaštrėjo prieš kelerius metus. Paminklo nukėlimo šalininkai akcentuoja, kad P. Cvirka nuo 1940-ųjų aktyviai kolaboravo su Maskva, būdamas fiktyvaus Liaudies Seimo sekretoriumi pasirašė deklaraciją, patvirtinančią Lietuvoje įvedamą sovietinę santvarką, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumo struktūroms.
Pasisakantieji už tai, kad paminklas būtų paliktas, ragina atskirti P. Cvirkos, kaip sovietinio kolaboranto, vaidmenį nuo jo literatūrinio talento, taip pat primena, kad paminklas – dar prieš sovietmetį įvertinto skulptoriaus Juozo Mikėno darbas. Jie taip pat pabrėžia, kad siekis naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, paliktų mažiau galimybių pristatyti sovietmečio epochą jaunimui, užsienio svečiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...