Specialistai sako, kad Lietuvoje nėra nuoseklios pilietinio ir patriotinio ugdymo programos

„Įsitraukėme į Kultūros ministerijos programą „Kultūros pasas“ (...) – taip paruošėme du edukacinius koncertus vaikams – vienas yra „Tėvynės DNR“, kur, remdamiesi savo albumu, muzika ir kūryba, kalbame vaikams apie tą partizaninio karo etapą per dainas, kalbame apie įkvėpimo šaltinius, taip pat skatindami ir vaikus būti kūrybiškais“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė.

„Būtent – norime, kad tai (patriotinis ugdymas – ELTA) nebūtų šaltas kalbėjimas datomis. Mes kalbame apie tai per savo asmeninį santykį – kaip tai mus paveikė, kaip mes iš to įsikvėpėme ir turime vilties, kad mokiniai to paklausę taip pat kažkaip atras savo aplinkoje tai, kad ta istorija nėra vadovėliniai dalykai. Kad tai yra ta pati aplinka, kurioje vaikas gyvena, kurią jis gali ištyrinėti ir atrasti joje įkvėpimą“, – teigė atlikėja.

Tuo metu istorikė A. Petrauskaitė pripažįsta, kad mokyklose pilietiniam, patriotiniam ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Visgi, anot istorikės, dalis atsakomybės dėl to tenka ir istoriją tyrinėjantiems mokslininkams.

„Orientuotos politikos ugdymo programoje tikrai nematau. Turime kelias temas, tris pavardes, kurias visi turi išmokti ir žinoti – Jonas Žemaitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Lukša-Daumantas. (...) Bet bendrai kalbant apie kažkokią sistemą ar gilesnę programą – tokios neturime. Tai tikrai nėra priekaištas mokytojams – (...) Aš vis sakiau, kad tai priekaištas mūsų, istorikų, bendruomenei – kad mes, atlikę savo tyrimus, neišeiname iš 10 žmonių rato ir neduodame to sukramtyto produkto mokytojams“, – laidoje kalbėjo A. Petrauskienė, pabrėždama, kad šių metų pabaigoje pastarojo meto istorinius tyrimus apibendrinanti mokomoji priemonė visgi turėtų pasiekti šalies mokyklas.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad, kalbant apie Laisvės kovas, vertėtų pamąstyti apie šių temų pristatymą moksleiviams labiau artimomis – menine ar kūrybine – formomis.

„Tiek, kiek to dabar yra mokyklos programose, reikėtų kažkaip paskatinti tai įtraukti per nevyriausybinius sektorius, tvertis nevyriausybinėms organizacijoms. Viliuosi, kad apjungus jėgas ir sutvėrus tam tikrą programą per meninę ar kūrybinę prizmę, jaunus žmones patraukti bus paprasčiau“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.