Skydinė renovacija: ką proteguoja ministerija?

Neatsakyti klausimai

Dar pernai startavo kvietimas gauti paramą skydinei renovacijai. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nė vieno daugiabučio gyvenamojo namo, kuris būtų atnaujintas tokiu principu. Tiek gyventojams, tiek būsto administratoriams ir bendrijų pirmininkams kyla daug klausimų.

„Kyla daug klausimų, kaip bus vykdoma renovacija, kas bus skydų gamintojai, ar jie bus atrenkami skaidriai, viešo konkurso būdu, ar bus vienas vienintelis tiekėjas, ar rangovams bus reikalingi papildomos kvalifikacijos atestatai, kiek tai kainuos butų ir kitų patalpų savininkams“, – vienas po kito klausimų žėrė į redakciją parašę keli būsto administratoriai.

Jie tikino, kad viešai AM yra skelbusi, kad skydinei renovacijai yra atrinkti trys daugiabučiai namai, kuriems vien kreditams bus skiriama 4 mln. eurų. Nurodoma, kad penkiaaukščio namo renovacijos rangos darbų kaina bus apie 1,77 mln. eurų, o atnaujinant analogišką daugiabutį ir siekiant B klasės energinio efektyvumo, rangos darbų kaina svyruoja nuo 800 iki 900 tūkst. eurų. Be to, AM administratoriams teigė, kad valstybės parama energinį efektyvumą didinsiančioms priemonėms sieks iki 70 proc., o B klasės energinio efektyvumo daugiabučiams kol kas skiriama 30 proc. parama.

„Įvertinus tai, kiek kainuos techninis darbo projektas ir kiti dokumentai, natūraliai kyla klausimas, ar kvietimui numatytas finansavimas, 200 mln. eurų, bus panaudotas šiems trims bandomiesiems projektams? AM yra skelbusi tikslą per metus renovuoti apie 1 tūkst. daugiabučių namų, bet kyla abejonių, kokiomis priemonėmis tai bandoma pasiekti, jei parama skiriama gerokai mažiau namų“, – abejojo administratoriai.

Pasak skundo autorių, viešai prieinami duomenys rodo, kad nuo 2019 iki 2023 m. buvo pateikta 1 690 paraiškų daugiabučiams namams atnaujinti. Šis skaičius yra ne renovuotų, o įvairiose atnaujinimo (modernizavimo) stadijose esančių namų, tad iki užsibrėžtų AM tikslų atsiliekama daugiau nei 3,3 tūkst. daugiabučių namų.

Aktyvumas: specialistai pastebi, kad AM buldozeriu stumia skydinę renovaciją. / Turto banko nuotr.

Keičia tvarką

AM planuoja keisti ir įprastos didžiosios daugiabučių namų renovacijos finansavimo tvarką. Kalbama, kad parama tokiai renovacijai mažės, daugiau pinigų bus skirta tik skydinei renovacijai.

„Jau seniai seminaruose kalbama, kad AM planuoja mažinti paramas namo atnaujinimo (modernizavimo) procesui. Naujai planuojamas kompensavimo mechanizmas, atrodo, sukurtas tam, kad namų renovacija būtų sustabdyta visam laikui, t. y. jei daugiabutis gyvenamasis namas numato pasiekti energinio efektyvumo B klasę, bus kompensuojama 10 proc. energiją taupančių priemonių sumos, o bandant pasiekti A klasę – 15 proc. Apie papildomą paramą iš AM pusės kol kas nekalbama“, – dėstė daugiabučių namų prižiūrėtojai.

Visuose mokymuose ir seminaruose, kuriuos rengia Aplinkos ministerija, dalyvauja tik vienas tiekėjas.

Pasak jų, tokia kompensavimo tvarka žymiai pablogins gyventojų galimybes atnaujinti senus daugiabučius, nes žmonėms tiesiog bus per brangu.

„Gali būti, kad namo gyventojai griežtai atsisakys renovacijos idėjos ir toliau remontuos namą dalimis metai iš metų, o AM ir toliau kalbės, kad už namo atnaujinimą atsakomybę turi prisiimti butų savininkai“, – kritiką žėrė skundo autoriai.

Lietuvos būstų rūmų prezidentas Algis Čaplikas „Kauno dienai“ akcentavo, kad gyventojams svarbiausias rodiklis – kaina. Skydinė renovacija kainuoja brangiau, todėl dažnas tiesiog atsisakys renovuoti ir daugiabučių namų modernizacijos procesas dar sulėtės ar net visai sustos.

„Kyla abejonių, ar skydinė renovacija gali būti panacėja ir išsigelbėjimas visam modernizacijos procesui. Renovacijos patrauklumas susijęs su kaina, o skydinės kaina gali būti 20–30 proc. didesnė, todėl gyventojams nebus patraukli. Be to, negalima mažinti finansavimo klasikinei renovacijai, nes tada daugiabučiai visai nebus renovuojami“, – kalbėjo A. Čaplikas.

Be to, kiek administratoriams pavyko suprasti iš reikalavimų, skydinė renovacija galės būti atlikta ne aukštesniems kaip penkių aukštų namams, o ką daryti aukštesnių daugiabučių gyventojams?

Turto banko nuotr.

Vos vienas žaidėjas?

Daugiabučių prižiūrėtojams kelia abejonių, kas gamins skydus. Jų žiniomis, šiuo metu rinkoje yra vos vienas didelis žaidėjas ir keli mažesni, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl konkurencijos.

„Kiek teko girdėti, aplinkos ministras rodė daug dėmesio „Vakarų medienos grupei“ priklausančiai įmonei „VMG Lignum Systems“. Mūsų žiniomis, jie yra vieninteliai didieji skydų gamintojai. Jei turi ir AM palaikymą, tai gal dėl to dabar ir skatinama būtent skydinė renovacija, mažinamas finansavimas įprastiems daugiabučių namų modernizavimo darbams?“ – svarstė skundo autoriai.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Tadui Metelioniui taip pat kilo abejonių dėl AM brukamos skydinės renovacijos.

„Visų pirma, nematome logikos diferencijuoti paramos dydžius skirtingiems fasado šiltinimo būdams. Mūsu žiniomis, yra tik vienas tiekėjas, kuris artimiausiu metu galimai turės tinkamų skydų daugiabučių namų išoriniams atitvarams šiltinti. Tačiau kyla klausimas: kuo skydas pranašesnis už įprastas, ventiliuojamo ar tinkuojamo fasado šiltinimo sistemas? Visi daugiabučių namų atnaujinimo būdai ir metodai turėtų būti vertinami laikantis lygiateisiškumo principo, didinant pasiūlą ir  konkurenciją, siekiant užsibrėžtų tikslų“, – teigė T. Metelionis.

Eksperimentiniai triušiai?

Nors AM teigia, kad skydais apšiltinant daugiabutį visas procesas vyks greičiau, T. Metelionio teigimu, tai praktikoje nepatikrintas faktas.

„Susidaro įspūdis, kad trūksta daugiabučių namų atnaujinimo politikos nuoseklumo. Kyla abejonių, ar AM girdi realią problemą ir atsižvelgia į lūkesčius. Šios AM kadencijos laikotarpiu tapo populiaru priimti sprendimus prisidengiant konsultacijomis su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, tačiau ar atsižvelgiama į teikiamus siūlymus? – retoriškai klausė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. –  Susidaro įspūdis, kad vadovaujamasi principu: mes pasitarėme – aš nusprendžiau. Akivaizdu, kad šalyje daugiabučių namų atnaujinimas lėtėja, o AM siekiant reguliuoti laisvos rinkos procesus prisidengiant tvarumo ir žalumo šūkiais, artimiausioje ateityje atnaujinamų daugiabučių namų skaičius ne tik kad nedidės, bet ir mažės.“

T. Metelionio teigimu, pirmieji daugiabučiai, atnaujinti skydais, yra Estijoje. Po kelių pavyzdinių projektų tai nevirto masiniu procesu. Galbūt šis metodas nepasitvirtino kaip ekonomiškas, tvarus ir patrauklus rinkai?

„AM buldozeriu stumia skydinę renovaciją. Tačiau nėra nei rangovų, nei gamintojų, nei konkurencijos planuojamam atnaujinimo procesui, – teigė jis. – AM šiuo metu vykdoma politika ne tik kad neartina, bet tik tolina iki 2030 m. užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Planuojami pakeitimai ne tik sulėtins, bet gal ir išvis sužlugdys daugiabučių namų atnaujinimą.“

Neaišku: nors AM teigia, kad skydais apšiltinant daugiabutį visas procesas vyks greičiau, T. Metelionio teigimu, tai praktikoje nepatikrintas faktas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kur alternatyvos?

Ar turi pagrindo būsto administratorių ir bendrijų pirmininkų tvirtinimai, kad skydinė renovacija naudinga vienai įmonei ir kad būtent ta įmonė remiasi palaikymu AM ir turi gamybinių pajėgumų, kuriuos jai aktualu realizuoti? To pasiteiravome ilgametės daugiabučių administravimo patirties turinčio įmonės „Atnaujink būstą“ direktoriaus Mindaugo Ramelio.

Susidaro įspūdis, kad trūksta daugiabučių namų atnaujinimo politikos nuoseklumo. Kyla abejonių, ar AM girdi realią problemą ir atsižvelgia į lūkesčius.

„Puikiai suprantu, iš kur tokios išvados ir prielaidos. Visuose mokymuose ir seminaruose, kuriuos rengia AM, dalyvauja tik vienas tiekėjas. Esame ne kartą klausę AM, ar yra alternatyvų, bet atsakymų ir paaiškinimų nesulaukiame. Seminarus visada veda „Vakarų medienos grupė“, kuri pristato skydus, turi pasistačiusi didžiulę skydų gamyklą Naujojoje Akmenėje. Buvome nuvežti ir į tą gamyklą. Nors skydinės renovacijos planas pristatomas kaip pavyzdinė programa, kiek žinau, nė vienas projektas dar nepajudėjo, nors dabartiniu etapu žadama tam tikrų lengvatų, kurių ateityje nebus. Labai svarbi aplinkybė: skydas turėtų turėti CE pažymėjimą, patvirtinantį, kad atitinka gamtosaugos, nekenksmingumo sveikatai ir kitus parametrus. Praėjusią savaitę buvo seminaras apie techninių užduočių rengimą ir projektus tikrinantys ekspertai sakė, kad AM planuoja apskritai panaikinti CE sistemos kriterijus. Jei tai bus įgyvendinta, ekspertai to neleis ir tai tik padidins problemas ir chaosą“, – apgailestavo M. Ramelis.

Jis pabrėžė, kad yra ir kitų iki šiol neišspręstų problemų, neatsakytų klausimų.

„Neaišku, ar skydiniu būdu bus galima renovuoti plytinius namus, nes girdime, kad skydus bus galima naudoti tik blokiniams ir penkiaaukščiams namams. Matome, kad skydinė renovacija peršama skubotai, nes realiai dar niekas negali pasakyti, kas montuos, kaip montuos, kaip bus tvarkomi tarp namo sienos ir skydo atsirandantys oro plyšiai, ar neprireiks tvirtinti pamatų, kad būtų išlaikomas skydų svoris. Ką reikės daryti su balkonais, nes šiltinant skydais atsiranda grėsmių dėl balkonų stabilumo. Prisikaupė tiek klausimų, kad nuėjęs pas gyventoją nežinau, kaip viską paaiškinti, kiek tai gali kainuoti. Pagal dabar turimus ir aptariamus duomenis, tai bus gerokai brangesnė renovacija. Neįsivaizduoju, kaip visa tai reikėtų paaiškinti gyventojams“, – neslėpė M. Ramelis.

Neramu: AM planuoja keisti įprastos didžiosios daugiabučių namų renovacijos finansavimo tvarką. Kalbama, kad parama tokiai renovacijai mažės. / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Kauno dienos“ kalbinti administratoriai sakė, kad girdi daug kalbų, jog skydų gamyba suinteresuota įmonė turi palaikymą AM ir dėl neaiškių priežasčių galimai naudojasi paties ministro Simono Gentvilo palankumu. Administratoriams akis bado tam tikros sąsajos.

„Turbūt skydus gaminanti įmonė AM turi labai didelį palaikymą, nes mes, kaip administratoriai, iki šiol taip ir neišgirdome argumentų, faktų, dėl kokių priežasčių skydinė renovacija yra geresnė už klasikinę. Vienintelis argumentas – žaliasis kursas. Tačiau kaip tai suderinama su CE pažymėjimo naikinimu? Kalbant apie ministro sąsajas su skydus gaminančia įmone, sakoma, jog tai susiję, bet tai yra kalbos, situacija tokia, kad faktų niekas nerodo, jeigu tokių yra. Pastatyta gamykla, jai reikia realizacijos rinkos, kalbama, kad panaudotos didžiulės ES lėšos ir yra įsipareigojimų ES institucijoms. Prielaidų, svarstymų gali būti ir čia ne būsto administratorių darbas ieškoti prielaidas patvirtinančių faktų“, – atkreipė dėmesį net keli „Kauno dienos“ kalbinti administratoriai.

Ministerijos pozicija

AM atstovai „Kauno dienai“ tikino, kad skydinės renovacijos skatinimas pasiteisins.

„Tiek kaimyninėse šalyse, tiek visoje Europoje jau ne vienus metus pastebima aiški tendencija – kiek įmanoma daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur pagaminamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, kurios statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos“, – komentavo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Ji tikino, kad skydinė daugiabučių namų renovacija esą leidžia ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir reikšmingai sutrumpinti procesą, sumažinant darbų apimtį statybvietėje.

„Šiuo metu renovacijos darbai užtrunka vidutiniškai devynis–penkiolika mėnesių, o įdiegus modulinę technologiją procesas galėtų pagreitėti kelis kartus. Be to, pastato atnaujinimo darbai galėtų vykti bet kuriuo metų laiku, nes šaltis ir drėgmė įtakos jiems neturi. Tai ne tik naujas požiūris į sovietmečiu statytų daugiabučių modernizavimą, bet ir daug spartesnis ir tvaresnis būdas keisti miesto veidą“, – dėstė aplinkos viceministrė.

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar dėl finansavimo skirtumų tarp įprastos ir skydinės renovacijos gyventojai nepraras noro atnaujinti daugiabučius.

„Šiuo metu veikia kvietimas atnaujinti daugiabučius namus skydais, rudenį AM skelbs kvietimus įprastiniam modernizavimui tiek A, tiek ir B energinės klasės namams. Renovacija neturėtų sustoti“, – tikino D. Matusevičė.

Pasak jos, Lietuvoje verslai turi sukaupę didžiulės patirties ir yra pasirengę gaminti skydinius elementus. Šalyje esą yra daugiau nei 40 kompanijų, kurios gamina medinius skydus, o daugelio jų patirtis perkopusi 20 metų.

Nors viceministrė bandė neigti kalbas, kad rinkoje yra vos viena didelė ir sertifikuota gamykla, pasiruošusi tiekti renovacijai reikalingus skydus, AM atstovai kitų konkrečių bendrovių neįvardijo. Tik užsiminė apie tai, kad ateityje tokių gamyklų galėtų atsirasti daugiau.

Viceministrė nurodė, kad praėjusių metų kvietime „Skydų gamybos skatinimas“ buvo skirta 50 mln. eurų. Į šį kvietimą paraiškas pateikė bendrovės „GKF Lumber Group“, „Econdo Production LT“, „Rietuva“, „Viešvė“, „Ecodomus“, „Šiltėja“ ir „Workman“.

„Jų atiktikties vertinimą atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Likus kvietimo lėšų, 2024 m. birželio 11 d. buvo paskelbtas pakartotinis kvietimas, kuris galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. Duomenų, kas pateikė paraiškas, kol kas iš CPVA neturime“, – apie įmones, ketinančias gaminti skydus, komentavo aplinkos viceministrė.

„Neformalioje darbo grupėje, kuri teikė siūlymus rengiant kvietimo sąlygas, dalyvavo ir kiti medienos pramonės atstovai: bendrovė „Jūrės medis“, VMG, „Kriautė“, „Timber Design“, asociacija „Lietuvos mediena“ ir kt. Niekam jokių išskirtinių sąlygų nesudaroma“, – pridūrė D. Matusevičė.