Parlamente žengtas pirmas žingsnis paskelbti Sausio 13-ąją šventine diena

Už tai balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 27 politikai. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.

„Labai keista, kad tokios svarbos diena, kuri iš esmės, mano galva, prilygsta ir Kovo 11-osios Aktui, kadangi tą dieną mūsų tauta, mūsų visuomenė labai aiškiai pasakė, kad laisvę mes ginsime, ginsime taip, kaip buvome įpratę nuo Sąjūdžio pradžios, taikiu būdu, pilietine valia, neginkluotu pasipriešinimu. Deja, aukų išvengti nepavyko“, – antradienį parlamente sakė siūlymo iniciatorius Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Turime moralinę skolą visiems žmonėms, kurie pirmiausia žuvo, padėjo savo galvas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kurie buvo sužaloti, kurie gynė svarbiausias šalies institucijas, kurie nukentėjo, kurie tiesiog dalyvavo, kad jie turėtų galimybę tą dieną tiesiog susitikti, atvykti prie jiems svarbių objektų, nueiti, pagerbti žuvusiuosius, pabendrauti su savo bendražygiais, tos kovos dalyviais“, – teigė jis.

S. Skvernelis registravo projektą, kad Laisvės gynėjų diena būtų išbraukta iš Atmintinų dienų sąrašo ir įrašyta į Darbo kodeksą, kur numatytos visos šventinės nedarbo dienos.

Parlamento vadovas priminė tokį projektą jau teikęs, kai ėjo premjero pareigas, jam buvo pritarta po pateikimo.

Tačiau, pasak jo, „projektas numirė Socialinių reikalų ir darbo komitete“.

Dalis parlamentarų abejojo, ar verta Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, nes tuomet ji nebus minima mokyklose, darbovietėse, keisis jos minėjimo tradicijos.

„Laisvadienis iš tikrųjų kelia iššūkių, ir labai norėtųsi, kad tie dalykai, kurie dabar vyksta mokyklose, būtų išsaugoti, o ne taptų alternatyva tiesiog po kalėdinių atostogų, po Naujų metų trumpam grįžus į švietimo įstaigas, sausio 13-ąją vaikas būtų išvežtas į kokį vandens parką pramogauti, o ta Sausio 13-oji liktų antraštėje“, – sakė liberalas Simonas Kairys.

Anot jo, būtent jaunajai kartai Laisvės gynėjų diena yra svarbesnė, Sausio įvykiai jai turėtų būti geriau žinomi nei tiems, kurie dalyvavo tuose įvykiuose.

S. Skvernelio teigimu, yra žmonių, kurie nešvenčia ir Kovo 11-osios, ir Liepos 6-osios, ir Vasario 16-osios.

„Nepriversime švęsti žmonių, kurie neturi, ką švęsti, bet netrukdykime tiems žmonėms, kurie buvo tuose įvykiuose, dalyvavo, nukentėjo tinkamai įprasminti, susitikti, pabendrauti“, – sakė jis.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė tvirtino, kad Laisvės gynėjų dienos renginiai, kuriuose dalyvauja pradedant vaikais, baigiant suaugusiais, dabar labai gražiai išpildo pergalės dienos idėją.

Į argumentus, kad naujos šventinės dienos paskelbimas kainuoja, S. Skvernelis atsakė ironiškai: „Pasakykime, kad neapsimoka švęsti Sausio 13-osios, nes kainuoja, gal mūsų žmonės susimes tai šventei, gal ir taip galima daryti“.

Šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantį buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.