Siūloma uždrausti rūkyti viešojo transporto stotelėse ir stotyse

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Mindaugas Puidokas siūlo uždrausti rūkyti viešose vietose, esančiose 100 metrų atstumu iki švietimo bei socialinių paslaugų įstaigų, viešojo transporto stotelėse ir stotyse bei 10 metrų aplink jas.

Parlamentaras taip pat siūlo įteisinti draudimą rūkyti viešose vietose, esančiose 10 metrų atstumu aplink restoranus, kavines, barus, kitas viešojo maitinimo įstaigas, klubus, diskotekas, interneto kavines (interneto klubus ir pan.), lošimo namus (kazino), automatų ar bingo salonus, kitas laisvalaikio praleidimo įstaigas, patalpas, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitas žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, vaikų žaidimų aikštelėse ir 100 metrų atstumu iki jų, visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei viešose vietose esančiose 10 metrų atstumu iki jų.

Parlamentaro M. Puidoko teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo apie 900 tūkst. žmonių. Ji pastebi, kad cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Todėl rūkantis žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

„Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, apie 70 gali sukelti onkologinius susirgimus. Rūkydami bei mėtydami nuorūkas žmonės kenkia ne tik sau ar aplinkiniams, tačiau ir gamtai. Cigaretės filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Cigarečių filtro plastikiniai pluoštai nėra biologiškai skaidūs, tai reiškia, kad jie nebus organiškai suskaidyti, todėl vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje - dar ilgiau“, - sako projektą parengęs Seimo narys M. Puidokas.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad rūkyti yra draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems.

Toks draudimas galioja taip pat restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Rūkyti draudžiama ir transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.

Saugomos teritorijos – šeštadalis šalies teritorijos

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyrius vedėja Diana Rakauskaitė sako, kad aplinkosaugininkai iš principo pritartų, jog būdami gamtoje žmonės turėtų nerūkyti.

„Iš tikrųjų mes palaikome pačią nerūkymo idėją, kad apskritai gamtoje nereikėtų rūkyti, kaip tik žmonės į gamtą turėtų važiuoti semtis sveikatos, bet jeigu būtų priimtas toks dalykas, mes nelabai įsivaizduotume, kas tą kontrolę vykdytų“, – teigė ji.

Pasak D. Rakauskaitės, nereikia pamiršti, kad saugomos teritorijos yra kompleksinės, jos apima ir miestus, pavyzdžiui, Birštoną ar Neringą.

„Regioninių parkų direkcijose dirba nuo penkių iki septynių žmonių, tad nelabai įsivaizduojame, kaip reikėtų vykdyti kontrolę. Dabar saugomos teritorijos yra per 17 proc. Lietuvos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai. Jeigu imsime dar visas pakrantes ir kelių ruožus, tai dar daugiau būtų“, – aiškino ji.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovės teigimu, šiuo metu platesnis draudimas rūkyti miškuose – ne tik saugomose teritorijose – taikomas per sausras. Atskiras teritorijas nerūkymo zonomis yra paskelbusios savivaldybės.

Policija: naujovės įvestų painiavos

Policijos departamentas irgi teigia, kad įvedus naujus draudimus, būtų sudėtinga kontroliuoti pažeidėjus. Komentare BNS departamentas atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje maitinimo įstaigų yra gausu ir už 10 metrų nuo vieno objekto jau yra kitas objektas.

„Fiksuojant pažeidimą dėl rūkymo draudžiamoje vietoje būtų painu apskaičiuoti leistiną atstumą ar tašką, nuo kurio pažeidėjas nepakankamai nutolo. Rūkantis asmuo, nenorėdamas pažeisti nustatytos tvarkos, laikysis 10 metrų atstumo nuo kavinės ar kito panašaus objekto, tačiau nurodytu atstumu gali būti kitas objektas, pavyzdžiui, daugiabutis, kurio gyventojai gali būti nepatenkinti dėl sklindančių dūmų ar mėtomų nuorūkų – šiukšlinimo, mažai tikėtina, jog prie kiekvieno daugiabučio rastume peleninę ar šiukšlių dėžę, kuo kavinės, barai ir pan. savo prieigose pasirūpina“, – aiškina policija.

Anot pareigūnų, siūlomos naujovės gali kelti 10 metrų atstumu nuo maitinimo įstaigos esančių žmonių nepasitenkinimą, painiava kiltų ir dėl draudimo rūkyti prie patalpų, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, vaikų žaidimų aikštelėse ir 100 metrų atstumu aplink jas.

Policijos teigimu, šiuo metu savivaldybių taryboms numatyta teisė uždrausti rūkyti viešose yra aiški ir pakankama.

Parlamentaras dėl kontrolės problemų nemato

Parlamentaras M. Puidokas aiškina, kad rūkantis žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jie priversti kvėpuoti užterštu oru. Jo teigimu, pataisomis siekiama riboti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą, mažinti rūkymo žalą patiems asmenims bei mažinti šiukšlinimą ir aplinkos taršą.

Seimo narys pirmadienį teigė, kad pataisos bus koreguojamos. Anot jo, idėja dėl nerūkymo saugomose teritorijose turėtų būti susiaurinta.

„Kartu galvojama apie didžiuosius supermarketus, prie kurių įėjimų kartais yra didelė bėda, kai būriuojasi rūkančiųjų būrys, ir žmonėms, kurie nerūko, patekti į parduotuvę yra problema. Tai vienais atvejais tų vietų skaičius gal sumažės, o kai kurių naujų vietų dar atsiras“, – BNS pirmadienį sakė M. Puidokas.

Jo teigimu, kontrolę turėtų vykdyti tos institucijos, kurios rūkalius kontroliuoja ir dabar, nes ir šiuo metu tai draudžiama daryti tam tikrose vietose – pavyzdžiui, Vilniuje jau dabar draudžiama rūkyti viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose, Vinco Kudirkos aikštėje, Bernardinų sode.

„Jokių naujų kontroliavimo priemonių arba naujų nuobaudų dydžių tikrai nesiūlome, kontrolė būtų tokia, kokia buvo iki šiol“, – aiškino Seimo narys.

Anot jo, prie naujų draudimų sėkmingo įgyvendinimo turėtų prisidėti tiek gyventojai, kurie turėtų sudrausminti rūkančiuosius neleistinose vietose, tiek maitinimo įstaigos, kurios turėtų pasirūpinti specialiomis uždaromis ventiliuojamomis patalpomis, skirtomis rūkyti.