Situacija tik blogės?

Kaip teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, kol kas susirasti bendrabutį nėra taip sudėtinga, nes dar nėra paskelbti nauji stojimų rezultatai. Studentams, kurie įstoja į aukštąją mokyklą, yra saugomos vietos, o studentai, kurie yra baigę studijas ar yra vyresniuose kursuose dar nėra išsikraustę iš bendrabučio, tai daug kur vietų yra. Situacija gali komplikuotis todėl, kad kai kurių aukštųjų mokyklų bendrabučiai šiemet nebeleis gyventi vyresnių kursų studentams ir priims pirmakursius arba atvirkščiai. 

„Pirmakursiams nesuteikia bendrabučio ir leidžia dar vienus kitus metus pagyventi vyresniems. Šiuo metu susirasti bendrabutį įmanoma, tačiau tai nereiškia, kad situacija išliks tokia pati ir po mėnesio, kai bus aiškūs stojimo rezultatai“, – teigė I. Vengrovskaja. 

Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidentės, bendrabučių kainos labai varijuoja, kadangi bendrabučių kokybė ir išsidėstymas skiriasi. Prasčiausios būklės bendrabučiai, kur net nėra tinkamos sanitarinės sąlygos gyventi, gali kainuoti 60-70 eurų. Tokios kainos būna ne didmiesčiuose. Patys brangiausi bendrabučiai, kurie yra vienviečiai, turi tualetą ir dušą šalia, gali kainuoti virš 300 eurų ir tokių Lietuvoje yra keletas. Jų kainos kartais būna brangesnės negu butų. 

„Tiek butų, tiek bendrabučių nuoma yra vienodai populiari. Bendrabučiai išdėstyti ne visada patogiausiuose vietose – ten kur bendrabučiai yra šalia aukštųjų mokyklų, jų vietos yra ypač ribotos. Studentai bando ieškoti laisvų vietų, rezervuojasi, stoja į eilę, tačiau kooperuotis ir nuomotis būstą kartu yra tikrai populiaru ir nemažai studentų tokiu būdu ieško gyvenamosios vietos. Viena vertus, galbūt, yra patogiau gyventi bute, kita vertus yra ir pigiau, jeigu dviese nuomojasi dviejų kambarių butą, nes brangesnių bendrabučių kainos darosi labai panašios į butų nuomos kainas“, – savo įžvalgomis dalijosi I. Vengrovskaja. 

Viešojoje erdvėje jau ne vienerius metus kalbama apie antisanitarines sąlygas bendrabučiuose

Trūksta finansavimo 

Viešojoje erdvėje jau ne vienerius metus kalbama apie antisanitarines sąlygas bendrabučiuose, tačiau, pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidentės, pokyčiai vyksta labai lėtai. 

„Jeigu studentas aukštojoje mokykloje praleidžia 3-4 metus, tai jam svarbu, kad per tuos metus bendrabutis atsinaujintų arba bent jau nesuprastėtų, bet renovacijos trunka ne vienerius metus. Iš savo pusės galiu pastebėti, kad ne visos aukštosios mokyklos deda pilnas pastangas. Tai reiškia, kad kai kurios investuoja į bendrabučius, bet dėl to turi parduoti arba kažkokį savo nekilnojamąjį turtą, arba užsidirbti iš kitų bendrabučių tam, kad galėtų kažkokį bendrabutį renovuoti“, – pasakojo I. Vengrovskaja.

Itin opi problema – nacionalinio finansavimo trūkumas. Tai – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ateinantys įvairūs fondai, į kuriuos aukštosios mokyklos teikia paraiškas tam, kad renovuotų bendrabučius, tačiau finansavimas būna tiesiog per mažas, tam dėmesio neskiriama pakankamai. 

„Jeigu reikėtų dabar renovuoti bendrabutį, tai reikalinga suma būtų virš milijono eurų, tačiau finansavimas būtų suteikiamas tik pusei milijono ir tokie pinigai yra per maži renovacijai. Iš Lietuvos studentų sąjungos pusės atrodo, kad trūksta ne tik indėlio iš aukštųjų mokyklų, bet ir ministerijos“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentė. 

Kainos kyla

Neseniai „Vilniaus Tech“ kancleris paskelbė, kad nuo liepos keisis bendrabučių kainos net 10 proc. Tikėtina, kad bendrabučiai brangs. Pasak I. Vengrovskojos, tai turės didžiulę įtaką visai šiai situacijai. 

„Bendrabučių trūksta ir yra per mažas indėlis dedamas į būsimą ir esamą studentą. Pavyzdžiui, sudaryti sąlygas perkelti studentus į kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų bendrabučius. Kitos aukštosios mokyklos daug investuoja ir bendrauja su kitomis institucijomis, turinčiomis apgyvendinimą. Studentai į mus kreipiasi ne tik dėl kylančių bendrabučių kainų, bet ir nekintančios jų kokybės“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentė. 

Vilniuje bendrabučių problema gyvuoja jau daug metų ir yra opiausia, nes čia studentų skaičius – pats didžiausias, o bendrabučių kainos – aukščiausios. Kaunas taip pat neatsilieka – šiemet čia uždaryti jau keli bendrabučiai, o 2026-ais metais planuojama uždaryti ir daugiau. Tai reiškia, kad studentai bus perkeliami arba jiems bus siūlomas apgyvendinimas kitų institucijų bendrabučiuose. 

I. Vengrovskojos teigimu, Klaipėdoje tokios problemos yra žymiai mažesnės, nes čia studentų – mažiau. 

Pataria apsišarvuoti kantrybe 

„Mes bandome kalbėtis ir su aukštosiomis mokyklomis, ir su ministerija apie kažkokį ilgalaikį planą, strategiją, nes ši problema tik didės ir sunkės. Nors studijuojančių skaičius sumažėjo, tačiau apgyvendinimo vis tiek trūksta. Patys studentai dažniausiai kreipiasi į vietines studentų atstovybes, kadangi jos geriausiai žino situaciją, nukreipia į administraciją, kuri gali pasakyti skaičius, kainas ar net parekomenduoti bendrabutį. Į mus dažniausiai kreipiasi, kai būna kažkokios teisinės situacijos, kai dėl kažko nesusitaria ir reikia patarimo ar pagalbos“, – apie sudėtingą situaciją kalbėjo I. Vengrovskaja.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidentės, konfliktinės situacijos tarp studentų ir bendrabučių administracijų jau – praeitis. Tokių situacijų pasitaiko, bet jos įvyksta labai retai: kažkas sutartyje buvo ne taip parašyta ar kažkas ne taip interpretuota. 

I. Vengrovskaja studentams šiais metais linki kantrybės, nes susirasti apgyvendinimą nebus lengva. Pasak specialistės, ieškotis reikėtų pradėti kuo anksčiau ir nesitikėti greitų atsakymų.

„Kiekvienais metais matome, kad situacija yra labai prasta, bet aukštosios mokyklos randa kažkokių bendradarbiavimo galimybių su kitomis institucijomis. Manau, šie metai – ne išimtis. Tačiau pažadėti studentams, kad bus lengva surasti apgyvendinimą prieinamomis kainomis, negaliu, ypač dėl to, kad kyla nuomos kainos, o kai kuriuos bendrabučius uždaro renovacijai“, – realistiškai apie situaciją kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentė. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: