Signataro Z. Vaišvilos aistra Prezidentės biografijai – beribė

Už nepateiktus atsakymus nutempti Prezidentę į teismą. Apie tai prabilo Zigmas Vaišvila. Daug metų vis apie tą patį šnekančio signataro aistra – neva nuslėpta Dalios Grybauskaitės biografija.

Kai kurie šalies vadovės biografijos faktai – suklastoti. Taip jau ketverius metus teigiantis Nepriklausomybės Akto signataras užsimanė skųsti prezidentūrą teismui. Neva ši neatsako į jo pateikiamus klausimus.

Prezidentūra labai dažnai gauna šio signataro paklausimų, kuriuose jis prašo patikslinti D.Grybauskaitės biografiją. Tačiau vakar Z.Vaišvila  dar kartą driokstelėjo. Jis aiškina, kad gegužę kreipėsi į Prezidentę D.Grybauskaitę su prašymu patikslinti kai kurias savo biografijos detales, tačiau iki šiol atsakymo nesulaukė.

Z.Vaišvila iškilmingai pareiškė, kad dėl to galbūt skųsis net teismui. "Skundas yra paruoštas. Tikiuosi, Prezidentė nelauks iki paskutinės minutės", – vakar pareiškė Z.Vaišvila.

Aišku, jis nepamiršo pridurti, kad signatarai turi privilegiją kreiptis į aukščiausius valdžios atstovus su klausimais ir gauti iš jų konkrečius atsakymus. Tai esą užtikrina įstatymas.

Iš tiesų Signatarų statuso įstatyme numatoma, kad signataras turi teisę raštu teikti siūlymus dėl valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo gerinimo, svarstomų teisės aktų projektų. Teisės akte, be kita ko, taip pat numatoma, kad į signataro rašytinius pasiūlymus, rekomendacijas bei pastabas atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kas šįsyk užkliuvo Z.Vaišvilai? Jis mano, kad prezidentūra ėmė keisti oficialią šalies vadovės biografiją. Neva balandžio pabaigoje prezidentūros tinklalapyje ji patikslinta. Esą buvo pakoreguota D.Grybauskaitės studijų Džordžtauno universitete data.

"Keičiamas laikas, kada ji ne studijavo, o buvo išsiųsta į Džordžtauno universiteto vadovų kursus, – vietoj 1991 m. įrašomi 1992 m.", – dėliojo signataras. Jis be kita ko, skelbia įvairias sąmokslo teorijas, neva D.Grybauskaitė į JAV buvo siunčiama dar okupacinės valdžios. Tačiau duomenų tam pagrįsti, regis, neturi.

Prezidentūra dienraštį informavo, kad atsakymai Z.Vaišvilai nekart išsiųsti ir elektroniniu, ir registruotu paštu. Pastarasis atsakymas signatarui išsiųstas registruotu paštu šių metų liepos 8 d.
"Visi atsakymai signatarui pateikti. Viskas buvo padaryta laiku ir ne kartą", – nurodė D.Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Į klausimus atsakė

Z.Vaišvilą labiausiai domina D.Grybauskaitės darbas Aukštojoje partinėje mokykloje. Į tai šalies vadovė atsakymus jau yra pateikusi. Ir ne kartą. "Galiu pasakyti, kad iki 1990-ųjų birželio dirbau Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Tikriausiai to klausiate, nes 1989 m. gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Tas šešių mėnesių laikotarpis iš tiesų labai svarbus. Kiekvienas mes, matyt, kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus. Tai darėme ir mes", – yra sakiusi D.Grybauskaitė.

"Nors skamba "partinė mokykla", dauguma mūsų, ypač lietuvių, iškart perėjo į Lietuvos komunistų partiją. <...> Manau, kiekvienas darėme tai, ką galėjome, ir kariavome savo karus ten, kur tuo metu buvome", – yra apibendrinusi D.Grybauskaitė.