Senamiesčio radiniai – į muziejų

Radiniai iš Šv. Jono bažnyčios kasinėjimų vietos papildys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondus.

XVI a. viduryje pastatytą fachverkinę Šv. Jono bažnyčią XVII a. miestas nugriovė, nes ji trukdė gynybiniams įtvirtinimams. Nuo pokario iki pat šių dienų tyrinėjimai svarbios to meto bažnyčios teritorijoje buvo neįmanomi.

Šią vasarą, atidengus Šv. Jono bažnyčios pastato liekanas, jau rasta nemažai radinių. Anot kasinėjimams vadovaujančio Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniojo mokslinio bendradarbio Gintauto Zabielos, pagrindiniai radiniai – architektūrinės ir kapų liekanos.

Kapuose laidota šeimomis, spėjama, kad tai įtakingų žmonių kapavietės.

Rastus kaulus tirs Vilniaus universiteto mokslininkai. Bus nustatoma bažnyčioje laidotų asmenų lytis, amžius, persirgtos ligos. Pasak G. Zabielos, antropologinių tyrimų rezultatai pasitarnaus kuriant to meto miesto bendruomenės vaizdą. Yra randama nemažai rašytinių šaltinių apie gyvenimą uostamiestyje, ši kapavietė - turbūt pirmoji masinė rasta iš to periodo ir vertinga kaip daiktinis liudijimas.

Radiniai iš kasinėjimo vietos bus perduoti Mažosios Lietuvos muziejui. Anot muziejaus direktoriaus archeologo Jono Genio, sunku pasakyti, kiek vertingi patys radiniai, dauguma jų – tipinė medžiaga, randama Klaipėdos senamiestyje. Direktoriui kol kas įdomiausios prekybinės plombos bei vienas heraldinis koklis. Kiti kokliai, kurių rasta labai daug, yra įprasta statybinė medžiaga. Vertingi būtų radiniai iš XVII ar XVI amžių, kol kas dauguma radinių datuojami XVIII a.

Dideli radinių kiekiai kelia keblumų muziejui. Anot J. Genio, aktyviai tyrinėjant senamiestį, randama tūkstančiai įdomybių, tad muziejui ateityje gali kilti sunkumų radinius saugoti.

J. Genio manymu, svarbūs ne tiek radiniai, o pats Šv. Jono bažnyčios vietos atradimas, bažnyčios parametrų nustatymas ir vietovės kasinėjimas. Aišku, bažnyčios vietos kasinėjimas skiriasi nuo buitinių pastatų kasinėjimo, tad tikimasi, kad bus rasta kokių nors kultūrinį miesto gyvenimą iliustruojančių radinių.

Bažnyčios teritorijoje yra buvęs ir šiukšlynas, ir saldainių fabrikas, dabar toje pačioje teritorijoje iškils viešbutis. G. Zabielos nuomone, nors ši bažnyčia ir buvo svarbi miesto gyvenime, pats miestas ją nugriovė. Jos neliko miesto atmintyje, o tik planuose, tad komercinių patalpų atsiradimas toje vietoje nėra smerktinas dalykas.

Tyrinėtojai dirba ekstremaliomis sąlygomis, nes tenka nuolat kovoti su besiskverbiančiu vandeniu.