Seimui pasiūlyta įteisinti, kad profesinis mokymas vyktų lietuvių kalba

Profesinio mokymo įstatymo papildymo projektą antradienį parlamentui pateikusi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė sakė, kad reikėtų reglamentuoti profesinio mokymo kalbą ir tai yra principinis dalykas.

„Bendrasis ugdymas vyksta ir rusų kalba, ir lenkų kalba. Čia yra principinis dalykas, ar įrašome, kad profesijos mokomoji kalba yra lietuvių kalba”, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė  V. Targamadzė.

Pasak jos, tai siūlo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Visgi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, kad tai perteklinė, nereikalingas įtampas sukelianti nuostata.

„Jaudinasi mokyklos, nežino, koks bus likimas mokinių, nes jie negalės pratęsti mokymosi savo gimtąja kalba. Kas yra susiję su profesija yra mokoma lietuviškai, profesinio mokymo programos aš nekvestionuoju. Aš sakau, kad yra dvi tokios mokyklos Vilniaus rajone ir Visagine, kurių mokiniai  negalės pratęsti ugdymo gimtąja kalba. Tenka apgailestauti, kad neatsižvelgiama į tautinių mažumų mokyklas, kai 10 metų mokinys mokosi gimtąja lenkų arba rusų kalba, o įstojęs į profesinę mokyklą jis praras tą galimybę pratęsti gimtosios kalbos mokymąsi“, – sakė projektui nepritarianti R. Tamašunienė.

„Mokytis kalbos ir mokytis kalba yra du skirtingi dalykai. Neatsižvelgiama į mūsų valstybinę švietimo sistemą, kur tos mokyklos turi deramą vietą. Tuo tarpu sukuriame užsienio mokytojams išimtį, nes jie galės mokyti atvykę iš užsienio savo kalba“, – akcentavo politikė.

Projektą parengusi V. Targamadzė nesutiko su tokiais priekaištais.

„Prašom neklaidinti. Čia yra jūsų interpretacija“, – sakė ji.

Savo ruožtu Seimo narys Linas Slušnys svarstė, ar toks pakeitimas nėra įžanga į tai, kad Lietuvoje turėtume mokyklas tik lietuvių kalba.

Visgi parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė mananti, kad tai teisingas pasiūlymas tiek konstituciniu, tiek valstybiniu, tiek visuomenės integracijos aspektu, taip pat ir vartotojų interesų atžvilgiu, nes mokiniai baigę profesines mokyklas teiks paslaugas.

Įstatyme planuojama įteisinti, kad valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba.

Projektą parengusi Seimo narė V. Targamadzė siūlo numatyti atvejus, kada galimas mokymas ir kitomis kalbomis. Tokia galimybė atsirastų, jei profesinio mokymo programas dėsto ar kitoms veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai, profesinio mokymo mokykloje ugdosi užsieniečiai. Ne lietuvių, o kita mokomoji kalba būtų galima ir tais atvejais, kai profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitomis valstybėmis mokymo programas.

Įstatymo projektas taip pat numato, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu.

Antradienį projektui po pateikimo pritarė 44 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 8. Po svarstymo Švietimo ir mokslo komitete į plenarinę salę įstatymo pataisos sugrįš lapkričio 7 d.

Profesinio mokymo įstaigose 2023-2024 m. rusų kalba mokosi 204 mokiniai, lenkų kalba – 89 mokiniai.

Dvi mokymo kalbas – lietuvių ir rusų – tik bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti yra įsiteisinęs Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, o lietuvių ir lenkų – Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centras. Profesinis mokymas šiose mokyklose vykdomas lietuvių kalba.

Šiuo metu Profesinio mokymo įstatyme dėstomoji kalba nėra reglamentuota.