Šeimų atstovai prašo Seimo neleisti paimti vaikų be reikšmingos priežasties

Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Šeimos institutas, Laisvos visuomenės institutas ir kitos organizacijos.

Organizacijos išreiškė palaikymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, dėl kurių priėmimo Seimas nebaigė balsavimo kovo 26 dieną, nes pritrūko plenariniame posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Pasak kreipimosi iniciatorių, pataisų priėmimas nustatytų balansą tarp vaiko teisių apsaugos sistemos institucijų galių ir šeimos teisių, bet neribotų galimybės gelbėti vaikus nuo smurto.

„Dėkojame Seimo nariams, kurie balsavo už šių pataisų priėmimą, tikimės ir tolesnio palaikymo, o likusiųjų norime paprašyti atsižvelgti į 28 700 Lietuvos gyventojų, pasirašiusių peticiją, nuomonę. Pataisoms taip pat pritarė šeimų, tėvų ir vaikų interesams atstovaujančios organizacijos“, - primena kreipimosi autoriai.

Rašte parlamentarams išskiriamas „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijus, sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

Vaiko paėmimas iš šeimos, nesant pakankamo pagrindo, sukelia didžiulę žalą pačiam vaikui.

„Vaiko paėmimas iš šeimos, nesant pakankamo pagrindo, sukelia didžiulę žalą pačiam vaikui. Tai patvirtina išsamūs psichologijos mokslo duomenys. Mažamečiams vaikams atskyrimas nuo tėvų sukelia siaubą, šoką, kuris gali išsivystyti į „nerimo dėl atskyrimo sutrikimą“, lemti depresiją, įvairius nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą ir kitas būkles, kurios turi ilgalaikių pasekmių ir sunkina net suaugusio žmogaus gyvenimą bei socialinę adaptaciją“, - argumentuojama Seimo nariams skirtame rašte.

Diskusijoje dėl VTAPĮ tobulinimo dalyvavusios pusės sutarė, kad vaiko paėmimas yra blogiausia priemonė.

„Kaip ir kitoms žmogaus teisių ribojimo priemonėms, vaiko paėmimui iš šeimos galioja konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis nesukelti daugiau žalos nei ta, kurios siekiama išvengti. Todėl vaiko paėmimo iš šeimos atveju yra visiškai teisinga nustatyti „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijų“, - teigiama rašte Seimo nariams.

Kovo 26 dieną Seimas priėmė „reikšmingos žalos sveikatai“ apibrėžimą, kuriuo nurodoma, kad bet koks - net ir nedidelis sveikatos sutrikimas, kilęs dėl smurto - būtų laikomas reikšminga žala sveikatai.

„Pataisose numatytuose vaiko paėmimo pagrinduose kalbama apie pavojų, dėl kurio gali kilti žala, o ne apie jau nustatytą žalos padarymo faktą. Klaidinga teigti, kad „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijus apsunkintų vaiko apsaugą. Atkreipiame dėmesį, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, pagal pataisas gali būti taikomos dvi vaiko apsaugos priemonės: laikinoji priežiūra (kai vaikas yra perduodamas prižiūrėti kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, arba šeima yra perkeliama į socialinį centrą, kur ji stebima ir jai teikiama pagalba) ir vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų (šeimos)“, - primenama kreipimesi.

Pasak jų, reikšmingos žalos sveikatai kriterijus leistų atskirti, kada reikalinga laikinoji priežiūra (dalinė intervencija), o kada - vaiko paėmimas iš šeimos (kraštutinė intervencija). Dalinė intervencija vyktų išlaikant šeimos struktūrą ir nenutraukiant šeimos ryšių. Šeimai tokiu atveju būtų taikomos laikinosios priežiūros priemonės (šeima stebima, netinkamas socialinis elgesys koreguojamas per atvejo vadybą).

Kraštutinė intervencija vyktų išardant šeimos struktūrą ir nutraukiant šeimos ryšius.

„Tai drastiška priemonė, todėl teisinga ir proporcinga ją taikyti tik tais atvejais, kai yra nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei. Toks pat kriterijus yra taikomas ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje“, - teigia kreipimąsi pasirašiusios NVO.

Neįvedus „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijaus, teisė spręsti, kada taikyti vieną, o kada kitą vaiko apsaugos priemonę, būtų palikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai per poįstatyminius teisės aktus.

Pasak kreipimosi autorių, toks reguliavimas egzistuoja ir dabar.

„Tačiau verta prisiminti, kad būtent ministerijos nekompetencija ruošiant ydingą grėsmės vaikui lygio nustatymo aprašą, kurio pagrindu vaikai buvo paimami iš šeimų, turėjo itin skaudžių padarinių šeimoms ir vaikams bei sukėlė didelį nerimą visuomenėje, - primena kreipimosi autoriai, pabrėždami, jog siekis apsaugoti specialistus nuo atsakomybės, jeigu jie vaiką iš šeimos paimtų nepagrįstai, nėra pakankama priežastis specialistams suteikti įgaliojimus paimti vaikus iš šeimos nesant jokio pavojaus jų sveikatai ar raidai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu. „Todėl būtent VTAPĮ, o ne ministerijos lygmens teisės aktuose, turi būti aiškūs vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų pagrindai. Principas, jog vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, neturi praktinės reikšmės, jei VTAPĮ nėra numatomas aiškus jo taikymo mechanizmas“, - argumentuojama rašte Seimo nariams.

Kreipimąsi pasirašę NVO pažymi, kad smurtinis tėvų elgesys, negalintis sukelti vaiko sveikatai jokios žalos, neatleistų tėvų nuo baudžiamos, administracinės ar civilinės atsakomybės, kurią taiko teisėsaugos institucijos ir teismas. Tačiau tokiu atveju vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų taikyti mažiau invazyvią vaiko apsaugos priemonę, kad nesukeltų žalos pačiam vaikui.