Keistas viražas
Valstybei atstovaujanti Seimo kanceliarija apskundė Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, paskyrus joje ekspertizę. Seimo kanceliarija nutartį vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą, anot jos, bylos nagrinėjimas sustabdytas nepagrįstai paskyrus joje ekspertizę, pažeidus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat proceso šalių lygiateisiškumo principus.
„Teismo nutartyje buvo parašyta, kad sprendimas neskundžiamas, išskyrus dalį apie proceso sustabdymą. Šia dalimi nutartis skundžiama ir skundas priimtas, tačiau dalis apie ekspertizės skyrimą yra neskundžiama. Aš, pagal profesiją inžinierius, perskaitęs nutartį supratau, o Seimo kanceliarijos teisininkai šito nesuprato“, – stebėjosi Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Seimo kanceliarija teigia skundžianti bylos sustabdymą ir kaip argumentą nurodo, esą ekspertizė paskirta nepagrįstai, nors teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama.
Tokia nutartis skaudi institucijai, nes nepriklausomas ekspertas nustatys realią ūkių patirtą žalą.
„Toks Seimo kanceliarijos sprendimas skųsti neginčijamą teismo nutartį – daugiau nei keistas. Panašu, Seimas buvo pasiryžęs padaryti viską, kad teismo paskirta ekspertizė neįvyktų, ir ėmėsi teisines normas laužančių priemonių. Tokia nutartis skaudi institucijai, nes nepriklausomas ekspertas nustatys realią ūkių patirtą žalą“, – sako byloje 48 kailinių žvėrelių ūkiams atstovaujantis „HubLegal“ advokatų kontoros partneris, advokatas Vytautas Kaklys.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo į Regionų administracinį teismą šių metų sausį kreipėsi 48 ūkiai. Teismas šią bylą atvertė praėjus kiek daugiau nei pusmečiui – rugpjūčio 21 d.
Ūkininkai skaičiuoja, kad bendra žala uždraudus verslą siekia 200 mln. eurų, o Seimas, priimdamas įstatymą 2023 m., užkardant kailinių žvėrelių ūkius, ūkininkams pasiūlė 1 euro kompensacijas už kiekvieną kailinį žvėrelį.
„Mes prašėme ekspertizės, kuri objektyviai įvertintų kiekvieno ūkio patiriamą žalą, užkertant kelius spekuliacijoms. Aišku viena – vertę nustatys teismo ekspertas. Ko gero, tada jau nei mes, nei kiti negalės jos kvestionuoti“, – pastebėjo Č. Tallat-Kelpša.
Stabdyti procesą – logiška, nes vyksta ekspertizė, kurios rezultatas turės didelę reikšmę byloje. Teismo ekspertas, turintis tam reikalingų žinių, tirs 48 kailinių žvėrelių ūkių nuostolius. Pagal gautus duomenis ekspertas parengs išvadą, kurią turės pateikti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Išsigando žalos dydžio?
Kibirkštys dėl žalos atlyginimo kilo dar iki priimant įstatymą uždrausti kailinių žvėrelių verslą. 2023 m. kovą Vyriausybė išplatino pranešimą „Vyriausybė teikia Seimui išvadą dėl kailinių žvėrelių verslo uždraudimo“.
Jame buvo skelbiama, kad pritarta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.
„Pradžia buvo gera. Sakė, kad uždrausime, bet kompensuosime. Visi pritarė, kad ūkininkams turi būti kompensuota žala. Vyriausybė įpareigojo ŽŪM, kalbėjo apie patirsiamos žalos kompensavimą. Paskelbė konkursą atlikti verslo uždraudimo poveikio vertinimą, laimėtojui buvo sumokėta beveik 40 tūkst. eurų, vertinimas buvo atliktas“, – 2023-iuosius prisiminė Č. Tallat-Kelpša.
Minėtame pranešime nurodoma: „Rengdama šiuos siūlymus ŽŪM rėmėsi 2022 m. įmonės „Smart Continent LT“ atlikto kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo duomenimis.“ Nurodoma ir tai, kad su vertinimu galima susipažinti.
Tačiau pagrindiniame pranešime rašoma: „2023 m. sausio 1 d. duomenimis, 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikomos 1 195 759 audinės, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, vienkartinė kompensacija už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iš viso siektų apie 1 mln. eurų.“
Vienos seniausių šalies ūkio šakų atstovo teigimu, daugiau nei keistai atrodo mūsų politikų noras remtis „Danijos pavyzdžiu“, nes ta pati Danija savo ūkininkams kompensavo mokėdama nuo 100 iki 500 eurų už vieno žvėrelio veislinę patelę, neskaitant lėšų, skirtų fermų turto išpirkimui ir utilizavimui.
„Toks jausmas, kad kažkas praleido kablelį, pasiūlęs po 1 eurą“, – pažymi jis.
Tačiau tie, kurie skaitė ŽŪM iniciatyva užsakytą verslo uždraudimo poveikio vertinimą, matė kitus skaičius. „Žala buvo įvertinta beveik 57 mln. eurų. Ir tai dar ne viskas buvo vertinta, bet tiek to, – ministerijos samdytų vertintojų skaičiavimus mini Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas. – Kai tuometė Vyriausybės galva pamatė šį skaičių, pareiškė, kad tai nesąmonė, blogas vertinimas, o ministras netrukus pasakė, kad užteks 1 mln., nes yra 1 mln. žvėrelių. Šis skaičius nebuvo niekuo pagrįstas, jis buvo tiesiog sugalvotas. Vertinimas su 57 mln. buvo tiesiog nukištas. Taigi, kai sakome, kad niekas nevertino, tai lyg ir netiesa, vertinimas buvo atliktas, tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio, jis nebuvo pridėtas prie dokumentų, kuriais remdamiesi Seimo nariai priėmė sprendimus.“
Žala ne tik ūkiams
Minėtas vertinimas dėl kompensavimo buvo atliktas iki įstatymo, draudžiančio kailinių žvėrelių verslą, priėmimo. Be 57 mln. eurų žalai ūkininkams kompensuoti, suskaičiuoti ir kiti ne mažiau reikšmingi Lietuvos verslui skaičiai, tačiau susidaro įspūdis, kad apakinusi humaniškumo žvėreliams šviesa tuos skaičius išblukino.
Vertinime buvo suskaičiuotas ir pagrįstas kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo poveikis Lietuvos biudžetui dėl nesumokamų mokesčių: „Kailinės žvėrininkystės verslo į Lietuvos biudžetą sumokami mokesčiai sudarė apie 3 mln. eurų, iš jų daugiau nei pusė buvo sumokėta į „Sodros“ biudžetą kaip valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokos. Tarp Valstybinei mokesčių inspekcijai mokamų mokesčių didžiausią dalį sudarė gyventojų pajamų mokestis, nuo 2019 m. šio mokesčio sumokama daugiau nei 1 mln. eurų per metus.“
Be to, akcentuota, kad kailinės žvėrininkystės verslas įsigyja prekių ir paslaugų Lietuvos rinkoje, t. y. prisideda prie šalies vartojimo ir daro poveikį kitiems susijusiems verslams.
Ūkiuose auginami žvėreliai maitinami šalutiniais gyvūniniais produktais. Kailinių žvėrelių ūkių uždraudimas turės poveikį ir šiai rinkai. Vertintojai daro išvadą, kad „dalis kailinių žvėrelių sektoriuje naudojamų šalutinių gyvūninių produktų gali būti panaudota gyvūnų augintinių pašarams gaminti, jei toks poreikis būtų, tačiau dalis galėtų būti tik utilizuojama.
Jei šalutiniai gyvūniniai produktai, naudojami kailinių žvėrelių pašarams gaminti, turėtų būti 100 proc. utilizuojami, jų utilizavimo (pašalinimo ir sunaikinimo) išlaidos galėtų sudaryti beveik 15 mln. eurų. Ši našta tektų šalutinių gyvūninių produktų turėtojams ir valstybei, jei valstybė teiktų pagalbą utilizuojant.“
Taip pat vertintas ir kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo poveikis Lietuvos darbo rinkai ir socialiniam užimtumui: „Sodroje“ apdraustų asmenų skaičius viršija 550 asmenų, todėl verslo uždraudimas lems šių asmenų bedarbystę ir poreikį mokėti nedarbo išmokas ir kompensacijas. Potencialus nedarbo išmokų dydis – daugiau nei 1 mln. eurų.“
Vertinimas nevertintas
Vertintojai taip pat pažymėjo: „Lietuva turi labai stiprią poziciją tarptautinėse rinkose kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, kurios konkurencinė pozicija tarptautinėse rinkose yra labai aukšta.“
Tačiau įstatymas priimtas, iki jo priėmimo prioritetiniu vadintas verslas uždraustas. Poveikio vertintojai, skaičiuodami kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo poveikį Lietuvos biudžetui dėl kompensacijų išmokėjimų, vertino išmokas už prarastas pajamas, už išlaidas, susijusias su verslo uždarymu, nedarbo išmokas ir išmokas šeimų pajamoms užtikrinti: „Apskaičiuota galima kompensacijos suma – 56,85 mln. eurų, didžiausią kompensacijos dalį sudaro išmoka už negautas pajamas už audinių odų pardavimą.“
„Šis vertinimas turi klaidų. Mes iš karto pasakėme, ko trūksta, todėl ir suma turėtų būti didesnė. Tačiau į vertinimą nebuvo kreipta dėmesio. Valdžią išgąsdino tie daugiau nei 56 mln. eurų. Tikėtina, žinojo, kad Seimo nariai, išgirdę, jog verslo uždarymui reikės 56 mln. eurų, vargu ar taip lengvai būtų kėlę ranką. Žinia, kad užteks 1 mln., nuskambėjo, matyt, gerokai priimtiniau, – Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas svarsto apie priežastis, kodėl šis vertinimas buvo nutylėtas, nuslėptas. – Kas nuslėpė? Nuslėpė Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas ir Paulius Astrauskas.“ Primename, kad minėtame vertinime bendra poveikio suma siekė 57 mln. eurų.
Č. Tallat-Kelpša džiaugiasi rimtu ir atsakingu teismo požiūriu, kuriuo siekiama objektyvaus vertinimo, paremto ekspertų išvadomis. Pirmininkas ironizuoja, kad teismo požiūris gerokai skiriasi nuo kai kurių Seimo narių, pareiškusių, esą vertinimas buvo nekokybiškas, todėl nereikia į jį kreipti dėmesio.
„Jei jis nekokybiškas, padarykite kokybišką. Juk nuo to priklauso tūkstančio šeimų, būtent šeimų, ne pavienių žmonių, gyvenimas, savijauta, ekonominė padėtis. Nejaugi vadovaujamės logika, kad jei neišeina nustatyti žalos, tai imkime ir pavokime, – nuoskaudos dėl valdžios požiūrio į žmones neslėpė Č. Tallat-Kelpša. – Galime palaukti tuos pusantrų metų, tik tegul pasako, kad 2027 m. ekspertai suskaičiuos patirtą žalą ir kompensacija bus sumokėta. Esmė juk kita – ar nori kompensuoti patiriamą žalą, ar ne.“
Paremtas emocijomis
Grįžkime prie Seimo kanceliarijos skundo. Jame teigiama, kad paskirta ekspertizė naudos esą neduos, o Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas.
„Atsižvelgus į tai akivaizdu, kad atlikus skundžiama nutartimi paskirtą ekspertizę negalės būti nustatytas pareiškėjų dėl 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimo realiai patirsimų praradimų (kuriuos pareiškėjai vadina „būsima žala“) dydis, todėl šios ekspertizės skyrimas ir bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas“, – rašoma Seimo kanceliarijos skunde.
48 ūkiams atstovaujantis advokatas V. Kaklys atkreipia dėmesį, kad toks institucijos aiškinimas – prieštaringas, kadangi dar priimdami įstatymą parlamentarai patys iš anksto įvertino vieno žvėrelio gyvybę viso labo 1 euru.
„Seimo kanceliarija skunde nurodo, kad kailinių žvėrelių ūkių žala į priekį negali būti nustatoma, tačiau tam tikra prasme institucija ima prieštarauti pati sau. Dar 2023 m. Seimas vieno kailinio žvėrelio gyvybę įvertino 1 euru, nors įstatymo įsigaliojimo terminas buvo numatytas tik 2027 m. Susidaro paradoksali situacija: Seimas ima kvestionuoti teismo nutartis, teigdamas, kad į priekį patirsiamos žalos įvertinti objektyviai nėra galimybių, o parlamentarai kailinių žvėrelių nuostolių mastą numatė daugiau negu trejus metus į priekį be jokių atliktų realių vertinimų“, – pastebėjo V. Kaklys.
Jo teigimu, tokia Seimo kanceliarijos reakcija į teismo nutartį paremta emocijomis, o ne objektyviais situacijos vertinimais.
„Seimo kanceliarijos pateiktas skundas tam tikra prasme parodė, kad institucija veikia vadovaudamasi stipriomis emocijomis. Vien žingsnis ginčyti neginčijamą teismo nutartį daug ką apie tai pasako. Institucija pasiryžo imtis net ir neveikiančių sprendimų teisinėje kovoje, iš anksto žinodama, kad tai neduos jokio rezultato. Apmaudu, bet šių logikos neturinčių veiksmų išlaidos bus padengtos iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – sakė advokatas.
Naujausi komentarai