Parlamentas šią savaitę priėmė tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas.

Vieno jų iniciatorių „valstiečio“ Bronio Ropės teigimu, nors nuo praėjusių metų žvejybos leidimai pabrango ir valstybė iš to surenka daugiau pinigų, finansavimas žuvų išteklių atkūrimui neauga.

„Prieš pusantrų metų padvigubinus žvejams mėgėjams mokestį buvo žadama, kad ženkliai padidės ir ežerų įžuvinimas. Tai neatsitiko ir šiuo metu įžuvinimui naudojama maždaug 10–15 proc. to surinkto mokesčio“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė B. Ropė.

„Tai ženkliai netenkina“, – pabrėžė jis.

Iniciatorių teigimu, 2024 metais iš mėgėjų žvejybos leidimų surinkta 2,2 mln. eurų, dar prieš metus – 1,7 mln. eurų, nors žuvų populiacijai atkurti pernai skirta mažiau – 0,34 mln. eurų, 2023-iaisiais – 0,53 mln. eurų. 

Pasak jų, žvejai yra nusivylę, nes leidimai pabrango, tačiau žuvų įveisimui skiriama mažiau lėšų, tuo metu skiriant daugiau leidimų pajamų telkiniai bus įžuvinami sparčiau, žuvų ištekliai gausės.

Mėgėjų žvejų už leidimus sumokamos lėšos pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, tačiau iki šiol įstatymai nenumatė, kiek konkrečiai lėšų turi būti skirta žuvų populiacijai atstatyti.