Šakių savivaldybė gelbės slenkančius Sudargo piliakalnius

Šių metų pavasarį vanduo nuplovė gana didelį ruožą Vorpilio piliakalnio šlaito, nauja nuošliauža atsirado ant Pilaitės piliakalnio.

„Vorpilio piliakalnyje ne kasmet, priklausomai nuo pavasario, kiek iškrenta kritulių, koks įšalas, bet tų slinkčių yra buvę. Šiemet atsirado ir Pilaitėje. Šiemet tos nuošliaužos gal ir didesnės“, – BNS sakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas teigė, kad kol kas apie rimtą žalą piliakalniams kalbėti anksti, tačiau jei tokios nuošliaužos kartosis kasmet, iš kalno mažai kas liks.

Praėjusią savaitę apžiūrėti nuošliaužų savivaldybės atstovai sukvietė Kultūros paveldo departamento (KPD), Lietuvos geologijos tarnybos, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovus.

Buvo anksčiau karklais apipinta, bet dabar kai griuvo, tai su visais tais karklais nugriuvo.

Anot KPD pranešimo, anksčiau manyta, kad piliakalniams neigiamą poveikį daro Nemuno vagos gilinimas, kai iškasamas upės smėlis supilamas priešingame krante, tačiau šįkart iškelta versija, jog šlaituose nuolat srūva šaltiniai, esantys maždaug tame pačiame aukštyje, kaip šalia plytintys laukai.

2009 metais nuo piliakalnių nupjauta daug medžių, sąžalynų, 2011 metais įrengta infrastruktūra lankytojams. Svarstyta, kad ir tai gali būtų kalnų slinkimo priežastis, mat anksčiau medžių šaknys sugerdavo daug drėgmės, lapija išsklaidydavo smarkų lietų. Sudargo piliakalniai gana statūs, be to, jie gana aukšti – apie 40 metrų. Lietingais pavasariais ar per vasaros liūtis vanduo smarkiai srūva stačiais šlaitais.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas siūlė Vorpilio slinkimą stabdyti klojant vadinamuosius sutvirtinimo korius, kokius šlaitams naudoja kelininkai, taip pat giliais, moreninį sluoksnį siekiančiais strypais pritvirtinti geotekstilę ir ją paskui užkloti velėna.

Kitoje vietoje geologas siūlė sutvirtinimui naudoti laiptuotus gabionus – vielos tinklo dėžes su akmenimis, ir juos paskui užkloti velėna.

Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai žadėjo gilindami Nemuno vagą smėlio papilti ir piliakalnių papėdėse. Taip bus paaukštintas krantas ir suformuota apsauga.

Pasak D. Aštrausko, anksčiau piliakalnio šlaitai tvirtinti vytelių pynėmis, tačiau tas būdas pasirodė neefektyvus.

„Buvo anksčiau karklais apipinta, bet dabar kai griuvo, tai su visais tais karklais nugriuvo“, – BNS sakė savivaldybės atstovas.

Anot jo, sutarta pirmiausia pažiūrėti tos vietovės melioracijos planus.

„Po to bus rengiamas projektas, kaip visa tai sustabdyti“, – teigė jis.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas svarstė, kad piliakalnių tvarkymo darbai galėtų prasidėti kitąmet – nuogąstaujama, kad užtruks techninio projekto rengimas, lėšų paieškos.

Sudargo piliakalnių grandinę sudaro penki piliakalniai: Vorpilis, Pilaitė, Bevardis, Balnakalnis ir Žydkapiai. Manoma, kad jie susiformavo 1 tūkstantmetyje–2 tūkstantmečio pradžioje.