S. Mitkus – apie prezidento siūlymą įsteigti už inovacijas atsakingo pareigūno postą

Prezidentas Gitanas Nausėda, matydamas nesėkmingus valstybės bandymus mokslo ir inovacijų srityje pasiekti proveržį ir atsižvelgdamas į besikeičiančią Europos Sąjungos darbotvarkę, kurioje didesnis dėmesys yra skiriamas skaitmenizacijai, surengė konferenciją, kurioje apžvelgti šalies inovacijų politikos tikslai. Prezidento patarėjas Sigitas Mitkus akcentuoja, kad konferencijos dalyviai vieningai nusprendė, kad Lietuvai būtinas holistinis požiūris į mokslo ir inovacijų politiką, todėl prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, pasak jo, buvo sutiktas ypač palankiai.

„Prezidentas šią konferenciją inicijavo dėl keleto priežasčių: dėl to, kad reikia proveržio, dėl to, kad reikia naujai pažiūrėti į mūsų mokslo ir inovacijų politiką, kadangi kiek buvo bandymų daryti tam tikrus žingsnius per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, kažkaip nepavykdavo nei mūsų ekonomikos struktūros, nei kažkaip pagerinti mūsų rodiklių tarptautinėse inovacijų švieslentėse“, – Eltai teigė prezidento patarėjas S. Mitkus.

Šalies vadovas akcentuoja, kad inicijuoti konferenciją paskatino ir besikeičianti strateginė Europos Sąjungos darbotvarkė, kurioje didesnis dėmesys skiriamas klimato kaitai bei skaitmenizacijai.

„Kalbu apie Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę, apie naujus prioritetus tokius kaip klimato kaita, skaitmenizacija, taip pat derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, aišku ir pandemijos kontekstas taip pat suponuoja poreikį naujo požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką“, – aiškino jis.

Konferencijoje dalyvavo mokslo ir inovacijų eurokomisarė Maria Gabriel, Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos vyriausioji mokslo ir inovacijų pareigūnė prof. Carole Mundell bei Lietuvos mokslininkai. Todėl, anot S. Mitkaus, tikslas buvo sukurti forumą, kuriame būtų pateikiama kitų šalių patirtis ir nubrėžiamos Europos Komisijos gairės, prioritetai, taip pat buvo siekiama apžvelgti mokslo ir inovacijų problemas kylančias Lietuvai.

S. Mitkaus teigimu, G. Nausėda šią iniciatyvą pradėjo dar 2019 metų pabaigoje: buvo paruoštas klausimynas, gauti ekspertų atsakymai, padarytas klausimyno apibendrinimas rekomendacijų forma.

Prezidento patarėjas informuoja, kad ekspertai, mokslo, verslo, viešo administravimo atstovai, politologai, Europos Sąjungos ekspertai išskyrė sektorius, kuriems Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį.

„Tame sąraše buvo ir biotechnologijos, ir finansinės technologijos, ir atsinaujinančios technologijos, ir lazeriai, inžinerija, keturios-penkios sritys, kur Lietuva turėtų, galbūt didesnį dėmesį skirti“, – informavo S. Mitkus.

Anot prezidento patarėjo, visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai vieningai sutiko, kad reikia holistinio, bendro požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką.

„Pranešėjai akcentavo, kad reikia gerinti koordinavimą tarp institucijų, stiprinti ryšį tarp mokslo ir verslo, taip pat priiminėti tokius sprendimus, kurie būtų tvarūs, ilgalaikiai, nefragmentiški, bet sistemiški. Taip pat, kad mokslo ir inovacijų politika būtų horizontalus prioritetas visoms ministerijoms, kad būtų aiškūs prioritetai“, – sakė jis.

Anot S. Mitkaus, šiame kontekste prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, buvo sutiktas ypač palankiai.

„Prezidento siūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę buvo sutiktas ypač palankiai ir visi tam pritarė. Tai holistinio požiūrio užtikrinimas padėtų padidinti susitelkimą, parodytų kryptį tiek mokslo atstovams, tiek verslo atstovams, tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams, kad Lietuva kryptingai veikia mokslo ir inovacijų srityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na cia populistinis pasipliurpimas aukstom temom ....

na  cia  populistinis pasipliurpimas aukstom temom .... portretas
per 30 metu isdarkyta svietimo ir mokslo sistema ,jau nebegimdo tu ,inovatyviu mokslininku ,isradeju ,kureju...yra keli apsuse mokslininkeliai kuriu darbai apmokami is uzsienio --ten ir iskeliauja ju isradimai ,o nuo to lietuvai ateity ,nei silta ,nei salta...lietuvai neteks naudotis ju isradimu naudos vaisiais....kaip sakoma nereikia pradet kurt tobula zmogu nuo siknaskyles ...problemu [ kurias sukure konservatlyberastiniai degeneratai ]lietuvoj abstu, tai gal ir prdekit --kuryba- nuo teisines sitemos atkurimo, zemes ukio sistemos sukurimo, svietimo, mokslo, energetikos ir t,t o ne susikoncentrave prie kazkokiu utopiniu miraziniu iliuziju kurimo....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių