Dar iki krikščionybės įvedimo lietuviai tikėjo, kad nuo rugpjūčio 10-osios Perkūnas nebegriaudėja. Todėl ši diena buvo laikoma paskutine Perkūno švente. Senoliai vengdavo vežti šieną, nes manyta, kad taip galima užrūstinti griaustinio dievą. Taip pat tikėta, kad jei per Šv. Lauryną nelyja, rudenį gali kilti daugiau gaisrų.
Krikščioniškoje tradicijoje rugpjūčio 10-oji skirta šv. Laurynui – vienam iš septynių Romos diakonų. III amžiuje jis buvo nukankintas už krikščionybės skelbimą. Liaudyje šv. Laurynas laikomas namų sergėtoju nuo gaisrų, o taip pat virėjų ir bibliotekininkų globėju.
Su šia diena siejamas ir vienas gražiausių vasaros gamtos reiškinių – Persėjo meteorų srautas. Giedromis rugpjūčio naktimis danguje pasirodančius krintančius meteorus lietuviai vadino Lauryno ašaromis. Šis meteorų lietus kasmet pasiekia piką rugpjūčio viduryje ir yra vienas įspūdingiausių astronominių reginių.
Naujausi komentarai