Rinkimų kodekso pataisos: prievolė nurodyti buvus komunistu, perskaičiuoti balsus

Jomis siūloma nustatyti prievolę kandidatams deklaruoti buvusią narystę Komunistų partijoje, perskaičiuoti balsus ir daugiamandatėje apygardoje, įpareigoti Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) narius gauti leidimą dirbti slapta informacija.

Šiems ir kitiems Rinkimų kodekso pakeitimams antradienį pritarta po pateikimo. Toliau juos svarstys parlamentiniai komitetai.

Tačiau Seimui pateikti dar ne visi parengti ir registruoti Rinkimų kodekso pakeitimai. Seimo narių grupės projektas dėl ilgesnio termino pateikti pareiškinius dokumentus, dėl prievolės būti atlikus ne tik teismo skirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę nustatymo, debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių ribojimo, melagingos informacijos sąvokos įtvirtinimo ir kitus siūlymus planuojama Seimui pateikti kitą savaitę.

Komunistinė praeitis – plakatuose

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė projektui, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.

Jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, VRK neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.

Vienas iš projekto rengėjų konservatorius Vilius Semeška teigė, kad pataisa parengta atsižvelgus į tai, jog prezidento Gitano Nausėdos narystė Sovietų Sąjungos komunistų partijoje paaiškėjo neseniai, o šio fakto kandidato anketoje jis nenurodė, nes tai nebuvo privalu.

Pasak kitos pataisos autorės Paulės Kuzmickienės, šie duomenys labai svarbūs rinkėjui apsisprendžiant, už ką balsuoti, ypač žinant nusikalstamą Komunistų partijos veiklą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas stebėjosi, kad vienodai vertinama narystė SSKP ir priklausymas nuo jos atsiskyrusiai bei legaliai veikusiai Lietuvos komunistų partijai.

Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Andrius Vyšniauskas siūlo truputį keisti Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje per Seimo rinkimus balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, sudarymo tvarką.

Pagal pataisą, rinkėjų skaičius šioje apygardoje būtų nustatomas įskaičiuojant pastaruosiuose Seimo rinkimuose elektroniniu būdu užsiregistravusių ir balsavusių rinkėjų skaičių. Dabar jis nustatomas tik pagal balsavusiųjų skaičių.

Privalomas perskaičiavimas

Demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, norima įpareigoti apygardos savivaldybės rinkimų komisiją perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai kandidatų sąrašo balsų skirtumas yra 0,05 proc. arba mažesnis už nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą ir kai to prašo partijos ar politinio komiteto atstovas.

Seimo nario teigimu, žmogiškosios klaidos skaičiuojant balsalapius yra neišvengiamos, o balsų perskaičiavimas esant itin mažam balsų skirtumui prisidėtų prie rinkimų skaidrumo bei pasitikėjimo rinkimų sistema.

Dabar Rinkimų kodeksas numato privalomą perskaičiavimą per savivaldos rinkimus, kai tarp kandidatų yra mažiau kaip 50 balsų skirtumas.

Pagal „darbiečių“ pataisą, pas namuose balsuojančius rinkėjus turėtų vykti ne mažiau nei keturi rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai. Dabar tai daryti privalo ne mažiau kaip du komisijos nariai. Tokiu būdu tikimasi išvengti situacijos, kai pas rinkėją atvykę tai pačiai politinei jėgai atstovaujantys komisijos nariai paveikia rinkėjo valią.

Mišrios Seimų narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė siūlo įpareigoti VRK narius gauti leidimą dirbti ar susipažindinti su įslaptinta informacija.

Anot jos, kad VRK nariams toks leidimas reikalingas, parodė situacija, į kurią VRK buvo patekusi per savivaldos rinkimus, kai Valstybės saugumo departamentas atsisakė pateikti informaciją apie kandidatuojančius buvusius slaptus KGB agentus.

Taiso ir Baudžiamąjį kodeksą

Seime taip pat pradėti svarstyti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, siekiant ateityje išvengti nesusipratimų dėl teismų skirtų baudžiamųjų priemonių taikymo.

Anot A. Vyšniausko, taisyti šiuos kodeksų straipsnius siūlė patys teismai, kad būtų galima priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse du atskiri straipsniai numato viešųjų teisių atėmimą ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą.

Siūloma abi šias baudžiamąsias priemones palikti, tik sudėti jas į vieną straipsnį ir patikslinti formuluotes.

Taip pat siūloma į institucijų, kurioms privalu pateikti informaciją apie nuosprendžio vykdymą, sąrašą įrašyti VRK.

Rinkimų kodeksas yra priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Jį pakeisti reikės ne mažiau kaip trijų penktadalių arba ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.