- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko virš 60 tūkstančių Ukrainos karo pabėgėlių, o per pastarąją savaitę – vos 600. Nors dabar atrodo, kad galima atsikvėpti ramiau, ateities prognozės nedžiugina. Kas verčia nerimauti Lietuvos Raudonąjį kryžių? Apie tai kalbama LNK reportaže.
„Mes matome, kad karas neina į gerąją pusę ir nemaža dalis Ukrainos yra sugriauta. Jau kelios savaitės Ukrainoje tikrinamos šilumos, elektros sistemos, visas vandentiekis ir yra miestų, kurie yra be visų šių dalykų. Tai reiškia, kuomet pradės šalti oras, žmonės neturės, ką daryti, o Vakarų Ukraina nėra guminė. Ten dabar ir taip jau dideli skaičiai ukrainiečių. Yra prognozuojama, tai mato ir mūsų kolegos, kas porą savaičių besilankantys Ukrainoje, kad galime sulaukti tokio paties [pabėgėlių] skaičiaus, kokį dabar jau turime, t. y. apie 60 tūkst. ar netgi daugiau. Mes žinome, kad Lietuva yra gerai save išreklamavusi, jeigu taip galima pasakyti. Ukrainiečiai žino ir girdėjo, kad mes čia juos priimame, laukiame, bandome suteikti pagalbą, kokią tik galime. Tai [pabėgėlių] skaičius gali būti labai didelis ir tai tikrai neramina“, – teigė Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Orams atšalus į Lietuvą gali pradėti plūsti Ukrainos pabėgėliai, tačiau neaišku, ar bus, kur juos visus apgyvendinti. L. Lesauskaitė pabrėžė, kad ir aukoti lietuviai pradėjo mažiau, be to, artėja itin brangus šildymo sezonas.
„Neramina daugelis dalykų. Pirmiausia apgyvendinimas. Jeigu bus tokie srautai, kokie prognozuojami, turėsime tokį atvejį, kokį turėjo Lenkija, kai žmones reikėjo guldyti arenose, didelėse patalpose, lovytės, čiužiniai, centralizuotas maitinimas, pastatomi dušai, tualetai. Čia, aišku, aš kalbėdama improvizuoju, bet tokio apgyvendinimo, kokį turėjome pavasarį, tikrai neturėsime. Taip pat parama daiktais, higienos priemonėmis, maistu... visko reikės dvigubai daugiau nei dabar. Įsivertinkime, kad žmonės yra pavargę ir tas raginimas aukoti, padėti, remti jau yra kasdienybė ir žmonės taip nebereaguoja. Tai kas bus rudenį, kai tos pagalbos reikės dar daugiau? Mes irgi su neramumu laukiame tų didėjančių kainų, šildymo sezono pradžios, kai ir patys lietuviai nebeturės tokių sąlygų, kad galėtų padėti, priimti ar paaukoti. Tų neramumų labai daug ir apie juos kalbame tiek su organizacijomis, tiek su valstybinėmis institucijomis. Reikia ruoštis kiek įmanoma labiau. Yra tokia tendencija, kad ukrainiečiai neretai atvyksta per Rusiją ir pasiekia Lietuvą per Latviją“, – teigė L. Lesauskaitė ir pridėjo, kad priverstinai į Rusiją išvežti ukrainiečiai bėga iš šalies agresorės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Rugpjūčio 8 d. dėl sumažėjusio srauto užsidaro Kaune esantis Ukrainos pabėgėlių centras, tačiau atsipalaiduoti galime tik trumpam, sako L. Lesauskaitė.
Kol turime tą mažą galimybę, pailsėkime, atsigaukime, bet mūsų visų susitelkimo dar tikrai reikės.
„Kad centras užsidaro, tai tikrai nereikia galvoti, kad viskas baigiasi. Kadangi srautai nebėra tokie dideli, nesinori laikyti papildomai žmonių, bet centrai bet kada bus pasiruošę atsidaryti. Jeigu pavasarį mes juos turėjome septynis, tai jų bet kada gali vėl prireikti. Mes jau žinome, kaip veikia tie mechanizmai, kaip valdyti tuos srautus, kaip vėl greitai užkurti ir rengti, nes turime tokių patirčių, kai per vieną dieną reikėjo įkurti registracijos centrą. Tikrai nesinori, kad tos žinutės būtų suprastos klaidingai – pagalbos tikrai reikia. Aš žmonėms sakau, kol turime tą mažą galimybę, pailsėkime, atsigaukime, bet mūsų visų susitelkimo dar tikrai reikės“, – sakė L. Lesauskaitė.
Kalbama, kad Rusija ir Baltarusija visais įmanomais būdais bandys trukdyti Ukrainos pabėgėliams lengvai pasiekti Lietuvą ir kitas ES valstybes. Tam užkirsti kelią bandoma statant fizinį barjerą skirianti Lietuvą nuo Baltarusijos.
„Mes matome, kad tų žmonių prie pasienio daugėja iš įvairių krypčių ir jie vėl gali būti atvežti, žmonės prašysis prieglobsčio. Mums yra sunku vertinti, bet žinome, kad bet kokiu atveju žmonėms reikia tos pagalbos. Net ir šiandien tie migrantai, kurie vis dar yra Lietuvoje, jie irgi nori kažkaip kabintis į gyvenimą. Aišku, jų su kiekviena diena mažėja, bet tikrai yra tokių, kurie nori čia dirbti. Mes, kaip organizacija, dedame pastangas ir bandome jiems padėti, bet šiuo metu viskas yra valstybės rankose. Ar bus priimti įstatymai, kad tie žmonės galėtų dirbti, ar bus įvesta visiškai atstūmimo politika – labai gaila, bet tai ne mūsų rankose“, – komentavo Raudono kryžiaus komunikacijos vadovė.
Grasinančio pobūdžio Rusijos žinutės viešojoje erdvėje taip pat situacijos negerina.
„Dar yra ir neprognozuojami Rusijos Federacijos veiksmai. Praeitą savaitę skaitėme Sergėjaus Lavrovo įdomias žinutes, kad „reikia keisti valdžią“, reikia ukrainiečius „išlaisvinti“ nuo dabartinės valdžios. Tai šiek tiek primena sovietmečio pradžią. Kiek tai yra provokacija – sunku įvertinti, bet tie veiksmai yra neprognozuojami“, – sakė L. Lesauskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...