Apie tai daugiau kalbėjo VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.

– Trečiadienio snygis, tokie intensyvūs krituliai lapkričio pabaigoje – ar tai yra įprastas reiškinys, ar vis dėlto kažkas išskirtinio?

– Reiškinys nėra įprastas, tačiau tikrai ne pirmą kartą pasitaikė, kadangi pietiniai ciklonai, kurie atneša daugiausia tokių gausių kritulių, staigiai iškrenta dideli kiekiai, pasitaiko įvairiais metų laikais. Iš visų ciklonų jų yra net ketvirtadalis, kiekvienu metų laiku jų sulaukiame. Šiuo metu jie būna su gausiu sniegu, lietumi, šlapdriba.

– Prasideda tokios spėlionės: sako, galbūt sulauksime sniegingos ir baltos žiemos. Ar iš to, ką matome, galime spręsti, kad ir žiema gali būti balta?

– Ne, tikrai negalima spręsti, kadangi šis ciklonas dar vieną parą pasilaikys ties Lietuva, o po to jau užsipildys. Pagal jį prognozuoti jokių žiemos sąlygų tikrai negalima. Be to, reikia pabrėžti, kad po šio ciklono bus labai trumpas atšalimas. Jo užnugaryje bus įtrauktas šaltas oras, bet po to, jau gruodžiui prasidėjus, temperatūra pradės kilti, kaip bebūtų keista. Temperatūra vyraus tarp nulio ir penkių laipsnių šilumos netgi pirmąjį dešimtadienį. Numatoma gana didelė teigiama temperatūros anomalija – tas sniegas praktiškai aptirps. Jeigu ne visai ištirps, tai beveik neliks jo.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis. / LNK stop kadras

– Kaip bus per Kalėdas? Tikriausiai taip toli numatyti dar neįmanoma, bet sakote, kad gruodžio pradžia bus šilta, tai greičiausiai Kalėdos bus žalios.

– Kol kas tiksliai pasakyti tikrai negalima, bet gruodžio mėnesio temperatūra prognozuojama apie 1,5–2 laipsnius aukštesnė už klimatinę normą. Tai reiškia, kad sniego dangai susidaryti nėra labai palankios sąlygos. Tačiau tokių staigiai iškrentančių didelių kritulių kiekių, tikėtina, sulauksime ne tik gruodį, bet ir kitais žiemos mėnesiais. Dabar, kaip ir visos žiemos, būna su nepastovia sniego danga: ji greitai susidaro, greitai ištirpsta, būna stora, bet tik vos keletą dienų, o po to – vėl besniegis laikotarpis. Tokia dabar yra mūsų žiemų kasdienybė.

– Tai reiškia, kad tokie kritulių pritvinkę ciklonai lankysis dažniau nei anksčiau, bet nebūtinai turėsime žiemą su sniegu?

– Taip, gausūs krituliai dažnai iškrenta dabar ir įvairiais žiemos mėnesiais, sudaro didelių problemų ir kelininkams, ir elektros tiekimo linijoms, kurios apkraunamos šlapiu sniegu. Netgi tokia apdraba susidaro, po to ji apšąla, kartais trūkinėja laidai. Daug tokių reiškinių dabar fiksuojama. Žinoma, jie pasitaiko ne kiekvienais metais, bet beveik kas 2–3 žiemas turime ir lūžtančius medžius, ir trūkinėjančius laidus, ir labai pablogėjusią kelių būklę – tačiau dažniausiai trumpam.

– Ar tai reiškia, kad būtent infrastruktūrai tokie orai yra labiausiai nepalankūs? Atrodo, kelininkams lyg ir pavyko susitvarkyti. Keliai, bent jau sostinėje, atrodo puikiai.

– Taip, dabar didžiausia sniego porcija teko pietinei Lietuvai – maždaug tarp Varėnos ir Šalčininkų. Ten sniego danga jau artėja prie 12 centimetrų. Tikėtina, kad ten ir kelių būklė blogiausia. Turime labai daug elektros perdavimo oro linijų, kurios nėra apsaugotos nuo tokių reiškinių. Kol jų bus didelė dalis, tol turėsime ir elektros tiekimo sutrikimų.