Prezidentūra: nacionalinis susitarimas dėl švietimo turės būti po rinkimų

  • Teksto dydis:

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas viliasi, kad partijų nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas po Seimo rinkimų. Pasak jo, šiuo metu partijos ruošiasi artėjantiems rinkimams, todėl bendro sutarimo dėl švietimo tikėtis yra naivu.

„Manytina, kad politinės partijos siekia parodyti savo kelią, savo viziją, o susitarus būtų sunku ją rodyti. Prieš rinkimus noras turėti šiek tiek išskirtinumo, skirtumų – suprantamas. Bet verta tikėtis, kad po rinkimų, kuomet reikės įgyvendinti savo pažadus, Nacionalinis susitarimas įgaus dar didesnę prasmę“, – „Žinių radijui“ sakė P. Baltokas.

Anot jo, nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra būtinas.

„Švietimo tema yra pagrindinė ir labai stipriai aktualizuota daugelio partijų programose, tai džiugina. Klausimas, kaip pasiekti tam tikrus tikslus, be jokios abejonės, yra lygiai tiek pat sunkus, kaip ir pati vizija, ką mes norime padaryti. Tikrai tikimės ir apie tai kalbama jau praktiškai metus, kad turės atsirasti nacionalinis susitarimas, kuris tam tikras partijų programas suliestų ir rastų sankabą po rinkimų“, – teigė jis.

Tikisi, kad „lygaus starto“ įstatymas bus priimtas rudens sesijoje

Prezidentūra tikisi, kad šią savaitę šalies vadovo Gitano Nausėdos Seimui teikiamas vadinamasis „lygaus starto“ įstatymas bus priimtas rudens sesijoje. Prezidento patarėjo P. Baltoko teigimu, Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą, galėtų būti priimtos ir po Seimo rinkimų.

„Mes tikimės, kad rudens sesijos metu šis įstatymas bus priimtas (...) Todėl įstatymo pasiūlymai yra aktualūs tiek dabartiniam Seimui, tiek ateities Seimui, tiek ir dar toliau“, – „Žinių radijui“ teigė patarėjas, pridurdamas, kad parlamentas šiai prezidento iniciatyvai gali pritarti ir po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

„Tikslas nėra verstis kūlversčiu iki rinkimų“, – pabrėžė jis.

Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.

Ugdymo užtikrinimas – valstybės pareiga

Prezidento patarėjas P. Baltokas akcentuoja, kad šalies vadovas siūlo užtikrinti ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, o ne padaryti jį privalomu. Prezidento patarėjo teigimu, vaikams iš socialiai jautrių šeimų užtikrinti kokybišką ankstyvąjį ugdymą galima per savivaldybių bei valstybės sąveikavimą. Anot P. Baltoko, valstybė turi savivaldybėms užtikrinti reikalingas trūkstamas priemones, t. y. pilną ugdymo krepšelį bei pavėžėjimo paslaugas.

„Prezidentas įstatymo pataisomis dėl ankstyvojo ugdymo siūlo ne privalomą, bet, labai norime akcentuoti, užtikrinamą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Užtikrinimas reiškia, kad savivaldybė gauna papildomus įrankius, kurių galbūt šiandien dar šiek tiek trūksta: pilną ugdymo krepšelį, pavėžėjimą. Tokiu atveju sudaromos galimybės toms šeimoms teikti pagalbą užtikrinant ikimokyklinį ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė P. Baltokas.

Ikimokyklinis ugdymas vaikams, augantiems socialines rizikas patiriančiose šeimose, turi būti užtikrintas.

Prezidento patarėjas pabrėžia, kad, kalbant apie privalomą ugdymą, labiau akcentuojama būtų tai, kad socialinės rizikos šeima būtų priversta savo vaiką leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

„Kuomet mes sakome užtikrinamas, mes sakome, kad iš tikrųjų savivaldybė, kartu su valstybe imdamasi visų papildomų priemonių, tiek techninių, tiek ir minkštųjų, edukacinių priemonių, turi užtikrinti, kad tų vaikų ikimokyklinis ugdymas vyktų“, – akcentavo jis.

P. Baltokas taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinės rizikos šeimų yra įvairių. Pasak jo, tik išskirtiniais atvejais reikėtų skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą.

„Galbūt kai kuriose šeimose tai gali vykti dar ir namuose ir tik išskirtiniais, kraštutiniais atvejais mes turime įjungti jau privalomumo momentą. Tai siūlomos pataisos šiuo atveju yra pakankamai lanksčios, bet su vienu aiškiu tikslu – ikimokyklinis ugdymas vaikams, augantiems socialines rizikas patiriančiose šeimose, turi būti užtikrintas“, – teigė jis.

Šalies vadovo patarėjas švietimui taip pat pabrėžia, kad dabartinė tvarka, kai socialinis darbuotojas nusprendžia, kai vaikui iš socialinės rizikos šeimos privaloma lankyti darželį, yra nepakankama.

„Valstybės kontrolės ataskaita sako, kad paskutiniais metais toks ugdymas užtikrinamas, paskiriamas yra iš šešiasdešimt septyniems – septyniasdešimt vaikų. Tai jeigu mes kalbame, kad tokių ikimokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje yra apie 4,5 tūkst., tai skaičius iš tikrųjų yra šiek tiek mažokas“, – sakė P. Baltokas.

„Skyrus šiuo dar galiojančiu įstatymu privalomą ikimokyklinį ugdymą, įsijungia visi mechanizmai, kuriuos savivaldybė turi tokiu atveju finansuoti, ir būtent dėl tam tikro finansinio stygiaus, dėl neturėjimo įrankių kartais to tiesiog nėra daroma“, – pridūrė jis.

Jis akcentuoja, kad ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų „turi būti ir tam tikra prasme valstybės pareiga“. P. Baltoko teigimu, sąveikaujant valstybei bei savivaldybėms, vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų būtų įtraukti į kokybišką ankstyvąjį ugdymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių