„Galimybė arba poreikis pereiti prie nacionalinio sprendimo vis dar išlieka, bet pirmiausia reikia turėti visą pilną informaciją, kaip tos tvarkos, kurios patvirtintos mokyklose, veikia de facto. Matyt, pavasarį gali tekti grįžti prie šio klausimo“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį su Vyriausybės nariais aptarus vaikų saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimą.
BNS skelbė, kad Seimas balandį yra priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigoja mokyklas pačias parengti telefonų naudojimo tvarką, grįstą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijomis.
Ministerijos kiekybinio tyrimo duomenimis, 91 proc. mokyklų yra nustačiusios griežtą draudimą naudoti mobiliuosius telefonus ugdymo įstaigoje, kitose mokyklose to negalima daryti be mokytojo leidimo. Be to, yra taikomos išimtys, kuomet telefonai naudojami ugdymo tikslais.
81 proc. mokyklų draudimą naudoti mobiliuosius telefonus taiko ir išvykų, renginių metu.
Mokyklose, kur telefonai gali būti naudojami mokymosi tikslais, draudžiama filmuoti ir fotografuoti.
ŠMSM iki kovo žada atlikti kokybinį mokyklose priimtų taisyklių vertinimą.
Pasak prezidento patarėjo, vykstantis procesas yra naudingas, tačiau dar reikia įvertinti jo efektyvumą.
Jo teigimu, mokyklų administracijos kelia klausimą dėl galimo papildomo finansavimo saugiam telefonų surinkimui ir saugojimui, taip pat dėl pedagogų teisinės atsakomybės už surinktus įrenginius.
„Prezidentas yra suinteresuotas, kad tai būtų tvarus, ilgalaikis sprendimas, ir, matyt, po to kokybinio vertinimo paaiškės“, – teigė V. Augustinavičius.
Atlikti kokybinį įvertinimą, pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus, pavesta atlikti Nacionalinei švietimo agentūrai. Jis nedetalizavo, kaip bus atliekamas šis tyrimas.
Nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje apsaugos planas
Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, Policijos departamentas yra parengęs nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje prevencijos priemonių planą 2026–2030 metams.
Šiuo metu planas yra tvirtinamas, jame išskirti du pagrindiniai prioritetai – nepilnamečių seksualinio išnaudojimo prevencija skaitmeninėje erdvėje ir vaikų įtraukimo į nusikalstamas veikas užkardymas.
„Turime numatyti, ko mums reikės, kad galėtume efektyviai kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimi. Tai yra įvairūs technologiniai sprendimai, siekiant identifikuoti galimas grėsmes pačioje pradžioje“, – sakė M. Katelynas.
Pasak jo, šiuo metu dalis informacijos apie galimus nusikaltimus skaitmeninėje erdvėje ieškoma rankiniu būdu, o turimi įrankiai nėra pakankamai veiksmingi, todėl planuojama plėsti automatizuotą informacijos paiešką ir filtravimą.
„Vaikų saugumas negali būti paliktas vien tiktai tėvams ir pačių vaikų atsargumui. Platformos turi reaguoti į pažeidimus, bet imtis priemonių, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau, dar prieš atsirandant galimai žalai“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, didesnę atsakomybę už vaikų saugumą turėtų prisiimti ir technologijų platformos, tad Lietuva sieks aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus Europos Sąjungoje (ES).
Kaip rašė BNS, rugsėjį Europos Komisija pateikė ES vaikų aktą, kuriame numatyta, kad jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, 13–14 metų vaikams būtų numatoma galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras.
Nuo 15 metų būtų galima savarankiškai susikurti ir valdyti socialinio tinklo paskyrą.
Vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus Bendrijos lygmeniu, taip mažinant skirtumus tarp ES narėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Pristatytam ES vaikų aktui Europos Komisija pasiūlymų laukia iki gruodžio, jis dar nėra priimtas ir įsigaliojęs.
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, ministerija galėtų koordinuoti bendradarbiavimą su „FinTech“ bendruomene ir prisidėti prie EK kuriamo įrankio tobulinimo.
„Duomenų saugumas yra labai svarbus prioritetas. (...) Lietuvos ekosistema, „FinTech“ galėtų įvardyti trūkstamas vietas, potencialias apėjimo vietas, kad amžiaus patvirtinimas tikrai veiktų technologiškai“, – sakė E. Grikšas.
Anot jo, šiuo metu pasiūlytame įrankyje numatyta galimybė prašyti vartotojų asmens duomenų, veido atvaizdo ir asmens dokumento kopijos, tačiau bendradarbiaujant būtų galima rasti būdų patvirtinti vartotojų amžių neprašant perteklinės informacijos.
Pagalba, o ne bausmės tėvams
Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė akcentavo, kad didesnė atsakomybė už vaikų saugumą turėtų tekti pačioms platformoms, o ne jų tėvams.
„Linkstame ir visi palaikome, kad vis dėlto didesnė atsakomybė turėtų tekti platformoms, kuriančioms ir dizainą, ir įtraukųjį turinį“, – teigė R. Tamašunienė.
Pasak jos, susitikime svarstyta, ar reikėtų numatyti papildomą administracinę ar baudžiamąją atsakomybę tėvams už vaikų elgesį skaitmeninėje erdvėje, tačiau ministrė abejoja, ar toks sprendimas padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti vaikų saugumą.
„Draudimas pats ir baudimas nekoreliuotų su pagrindiniu tikslu mūsų valstybės gerinti demografinę situaciją, nes, be abejo, tėvai įvertins, kad tėvystė dar papildomai gali kainuoti, jeigu vaikas netinkamai elgsis skaitmeninėje erdvėje“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Ministrės teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti tėvų švietimui, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams, ir informuoti apie ankstyvo naudojimosi elektroniniais prietaisais poveikį vaikų psichinei, emocinei ir socialinei raidai.
Susitikimo metu, anot V. Augustinavičiaus, diskutuota ir apie galimybę sveikatos apsaugos sistemoje apibrėžti ligų grupę, susijusią su probleminiu interneto naudojimu, nustatyti naują diagnostikos ir gydymo protokolą, susietą su priklausomybe nuo ekranų.
„Tai būtų pakankamai stipri prielaida kompensuojamoms gydymo ir reabilitacijos paslaugoms užtikrinti“, – teigė prezidento patarėjas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad kol bus atnaujinta tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, ieškoma tarpinių variantų, kurie padėtų greičiau suteikti pagalbą jaunuoliams, kenčiantiems nuo priklausomybės ekranams.
Kaip rašė BNS, kovą LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodė, jog 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais, tačiau beveik pusė (40 proc.) moksleivių ir studentų draudimui nepritarė.
Naujausi komentarai