Prezidento patarėja apie mokamus testus: tai yra tikrai ydingas įstatymas

„Įstatymo galbūt potencialiai vienintelis galimas teigiamas aspektas – tam tikras skaičius pasiskiepijusių žmonių. Tačiau šitie žmonės pasiskiepytų prievarta, ir tai nėra gerai“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

Pasak jos, šios įstatymo pataisos ydingos, kadangi esant tokiai prastai epidemiologinei situacijai priimti galimai testavimosi apimtis sumažinsiantį sprendimą nėra tinkamas laikas.

„Iš principo mes kalbam apie tikrai ydingą įstatymą ir ypač kai Lietuva pagal sergamumą ir mirčių skaičių yra viena blogiausių tarp Europos Sąjungos šalių, kai esame įtraukti į vadinamąją „karščiausiąją“ – tamsiai raudoną – zoną. Lietuva galimai eina COVID-19 bangos piko link, tai tikrai sprendimas yra nesavalaikis“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Testai ir skiepai, anot patarėjos, yra tarpusavyje derantys ir vienas kitą papildantys pandemijos valdymo įrankiai. Testavimas, jos teigimu, yra veiksminga, viruso plitimą užkardanti priemonė.

Atsakydama į valdančiųjų kritiką I. Segalovičienė pažymi, kad mokėdami už privalomus testus iš savo kišenės, darbuotojai, jau mokantys mokesčius, būtų apkrauti „antru aukštu įsipareigojimų“, o to, šalyje galiojant ekstremaliajai situacijai, daryti negalima.

Lietuva galimai eina COVID-19 bangos piko link, tai tikrai sprendimas yra nesavalaikis.

„Priminsiu, Lietuvoje yra paskelbta ekstremalioji situacija, tai nėra kasdienė situacija, mes dar neperėjom į endeminį lygį ir esant tikrai labai blogai situacijai apkrauti žmones tikrai labai didele našta yra pakankamai sudėtinga“, – mano I. Segalovičienė.

Jos nuomone, įsigaliojus įstatymo pakeitimams, valstybė patirtų ženkliai didesnių finansinių nuostolių, nei šiuo metu kainuoja privalomieji testai nuo koronaviruso.

„Testai metams kainuoja 19 mln. eurų pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės skaičiavimus. Tačiau turime įvertinti, kokia bus našta finansinei valstybei, kai dalis žmonių nueis į šešėlį, gal dalis apsispręs išvis nebedirbti ir emigruoti, dalis susirgs ir nebus pakankamai prieinamas testavimas, ir jie jo vengs, bei tokiu būdu užkrės žmones. Tie žmonės papuls į ligonines ir mes patirsime ženkliai didesnius kaštus“, – dėstė G. Nausėdos patarėja.

Irena Segalovičienė. M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

G. Nausėda trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.

Jo teigimu, testavimas ir skiepijimas yra kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, pažymima trečiadienį išplatintame Prezidentūros pranešime, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.

Pasak prezidento, sumažėjęs testavimosi prieinamumas apsunkintų pandemijos valdymą. „Kuo daugiau galimybių pasitikrinti, tuo mažiau prielaidų virusui sklisti“, – išplatintame vaizdo kreipimesi kalbėjo jis.

G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.

„Mokamo privalomo testavimo įsigaliojimas toliau skaldytų visuomenę, mažintų pasitikėjimą valstybe ir nespręstų pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės ir dezinformacijos“, – sakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat išreiškė pasitikėjimą lietuvių sąmoningumu ir paragino skiepytis.

Prezidento atmestos Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numato, kad nenorintieji skiepytis už privalomus testus nuo koronaviruso privalo susimokėti patys. Sutikus darbdaviui, testavimosi kaštus padengtų jis.

Testai išimties tvarka toliau būtų finansuojami tik negalintiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Pakeitimai būtų įsigalioję nuo gruodžio 1 dienos. Tolesnis pataisų likimas – ar prezidento veto pritarti, ar atmesti – bus svarstomas Seime.

Priimant šias pataisas Seime balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos skiepijimo tempų nepaspartins, veikiau priešingai – turės neigiamą efektą: skaldys visuomenę, didintų bedarbių gretas, taip pat esą mažėtų besitestuojančiųjų skaičius.

Valdančiųjų atstovai savo ruožtu tikina, kad valstybė neprivalo mokėti už atsisakančiųjų skiepytis testus, kai visiems prieinama nemokama alternatyva – vakcina. Kaip Eltai anksčiau teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuva tokiems žmonėms dovanų iš mokesčių mokėtojų kišenės nebeturėtų dalinti.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prezidento pastabos, išsakytos vetavus parlamente įstatymo pataisas, neįtikino. Ji pabrėžė, kad toks šalies vadovo sprendimas epidemiologinės situacijos tikrai nepagerins. Priešingai, akcentavo ji, dėl minėtų įstatymo pataisų išsiskyrusios prezidento ir valdančiosios daugumos nuomonės gali ir taip sudėtingą krizinę situaciją dar labiau pabloginti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kol kas nuo platesnių komentarų apie G. Nausėdos sprendimą susilaiko.

Politologų nuomone, šalies vadovas šį sprendimą priėmė vertindamas ne iniciatyvos efektyvumą, o tai, koks sprendimas palankesnis jo paties reitingams, be to, prezidento pateikti argumentai, kad mokami testai nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims skaldo visuomenę, yra nepakankami ir etapas, kai visuomenę vakcinuoti galima skatinant gyventojų sąmoningumą, taip pat jau praeityje.