„Mes esame pasiruošę, kad tokių sabotažo aktų bus taip pat ir ateityje“, – trečiadienį Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
G. Nausėda paminėjo naujausią antžeminės „Starlink“ stoties sabotažo atvejį Lietuvoje ir teigė, kad panašių incidentų jau buvo užfiksuota Bulgarijoje bei Lenkijoje.
„Liūdna konstatuoti, tačiau tai tampa mūsų regiono valstybių kasdienybe. Tačiau ta kasdienybė ir ta rutina neturėtų atbukinti mūsų dėmesio ir mes kaip tik turėtume skirti visą dėmesį, kad būtume pasirengę tokiems sabotažo aktams“, – pabrėžė prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad ateityje Lietuvos ir kitų regiono valstybių oro erdvę gali pažeisti įvairaus pobūdžio dronai.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu dažniausiai fiksuojami bepiločiai orlaiviai, paveikti antidroninių priemonių ir atskriejantys iš karo veiksmų zonos. Tai gali būti tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronai.
„Čia ne esminis klausimas, kieno tai yra dronai. Esminis klausimas ir esminė išvada yra ta, kad tie dronai niekada nekirstų mūsų šalių sienos, jeigu Rusija nebūtų pradėjusi savo agresijos karo 2022 metais prieš Ukrainą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bandymas sekmadienio naktį Vilniuje padegti „Starlink“ ryšio įrangą yra traktuojamas kaip sabotažas. Anot jo, turima duomenų, jog minėtą įrangą bandyta sugadinti naudojant Molotovo kokteilius. Teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų.
Pasak Vyriausybės vadovo, gaisro metu prietaisai smarkiai apgadinti nebuvo, liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.
Po galimo sabotažo išpuolio Lietuvoje sustiprintas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad daugiau pajėgų įsitraukė į objektų apsaugą.
Po bandymo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl už turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
„Turime ieškoti galimybių vykdyti bendrus įsigijimus“
Siekiant veiksmingiau atremti augančias grėsmes, Baltijos šalys kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl papildomo antidroninės gynybos finansavimo, sako prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, stiprinant Rytų flango atsparumą, Baltijos šalys turi ieškoti galimybių vykdyti bendrus įsigijimus.
„NATO Baltijos oro gynybos misija yra svarbi mūsų oro erdvės apsaugos ir sąjungininkų solidarumo išraiška. Siekdamos dar veiksmingiau atremti augančias grėsmes, Baltijos šalys bendrai įvertino antidroninės gynybos poreikius ir kreipėsi į EK dėl papildomo finansavimo“, – bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidente Ülle Madise teigė G. Nausėda.
„Turime toliau koordinuoti pajėgumų vystymą ir ieškoti galimybių vykdyti bendrus įsigijimus, kad sustiprintume visą Rytų flango atsparumą“, – pridūrė jis.
Be to, šalies vadovas pabrėžė, kad esminiu agresoriaus atgrasymo elementu išlieka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių buvimas regione.
„Mūsų regiono saugumas remiasi tvirtu sąjungininkų įsipareigojimu ir pačiu Baltijos valstybių gebėjimu veikti išvien. Tvirtas ir ilgalaikis JAV karinis buvimas regione išlieka esmine atgrasymo sąlyga. Džiaugiamės JAV karių sugrįžimu į Lietuvą ir Estiją, tai – svarbus sąjungininkų įsipareigojimo Baltijos regiono saugumui ir NATO Rytų flango gynybai ženklas“, – dėstė jis.
Dar rugsėjo pabaigoje skelbta, kad Lietuva, Latvija ir Estija paprašė EK skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų.
Estijos prezidentė: NATO gina visus savo narius
Tuo metu Estijos prezidentė Ü. Madise pabrėžė NATO 5-ojo straipsnio svarbą.
„Esame įsitikinę, kad NATO 5-asis straipsnis veikia, bendri gynybos planai veikia ir NATO gina visus savo narius“, – sakė ji.
Tiesa, Ü. Madise teigimu, Estija stebi incidentus, kai į regiono valstybes įskrenda bepiločiai orlaiviai.
„Stebime labai atidžiai kaip dronai patenka į mūsų regiono oro erdves ir kartu galvojame, kokia galėtų būti tinkama reakcija. Žinoma, kad analizavome ir bandymą padegti „Starlink“ sandėlį Lietuvoje, panašių incidentų būta ir Estijoje“, – tikino ji.
„Labai svarbu, kad į hibridines grėsmes reaguotume protingai ir ryžtingai“, – pabrėžė Estijos prezidentė.
Kaip skelbta, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
ELTA primena, jog sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
(be temos)
(be temos)
(be temos)