Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas

„Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas. Deja, šiandien tai yra realybė – tiek Kaliningrado srityje, tiek ir mūsų žiniomis Baltarusijos teritorijoje“, – penktadienį Dirmiškėse vyksiančių karinių pratybų metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Todėl branduolinių ginklų dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra vėlgi tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį ir jėgą“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda stebėjosi, kodėl Lenkijos pareiškimai apie branduolinį ginklą tarptautinėje erdvėje sulaukė tiek dėmesio. Anot prezidento, Varšuva šį klausimą yra kėlusi jau ir anksčiau.

„Mane šiek tiek nustebino, kad į šį Lenkijos Respublikos prezidento pareiškimą buvo sureaguota kaip į kažką pasakytą naujo“, – pripažino prezidentas.

„Ne tik kalbėjome apie šį aspektą, bet ir pasidalinome mintimis dėl galimų šio aspekto implikacijų arba padarinių. Bet kuriuo atveju, Rusijos propagandos malūnas sukasi ir natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Bet grasinimai tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Kremliaus politikus“, – apibendrino G. Nausėda.

Todėl branduolinių ginklų dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra vėlgi tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį ir jėgą.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat patikino, jog apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą kalbėta ir anksčiau. Dabar šios diskusijos tapo dar aktualesnės dėl Rusijos veiksmų, teigė jis.

„Rusija laužo tarptautinius susitarimus, tarptautines sutartis dėl branduolinio ginklo. Ką besakytų Rusija – kad ši programa kelia grėsmę jiems – yra atvirkščiai. Tai propaganda iš jų pusės, nes tai adekvatus – koks ir turi būti – atsakas, kadangi visa NATO teritorija mūsų supratimu ir įsitikinimu privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai“, – spaudos konferencijos metu sakė A. Duda.

„Todėl labai logiška, kad į rytinį flangą būtų perkelta branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę pasirengimą priimti šį ginklą“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog tokia Varšuvos pozicija reiškia, jog šalis yra pasirengusi adekvačiai reaguoti į Kremliaus veiksmus.

ELTA primena, kad A. Duda interviu laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda.

Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00