Šį trečiadienį sukaks šimtas dienų, kai dirba Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Interviu dienraščiui premjeras prie savo padarytų klaidų nepriskyrė kardinaliai pakeistos mokesčių sistemos ir pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano, kuris dabar nevykdomas.

- Kaip manote, kokį pažymį jūsų vadovaujamai Vyriausybei parašytų visuomenė?

- Nenoriu girtis, bet 31 procentas apklaustųjų sako, kad esame visai nebloga Vyriausybė.

Eidami į Vyriausybę supratome, kur einame. Neįsivaizduoju, kaip ekonomikai taip sparčiai lėtėjant ir mažėjant, Vyriausybei galima būtų svajoti apie populiarumą, kai tenka imtis labai nepopuliarių sprendimų.

Bet jaučiu tam tikrą vidinę pusiausvyrą tarp to, ką reikėjo ir ką pavyko padaryti per šį laiką. Todėl net ir viešai sakoma kritika ar kokiam nors mitinge garsus nušvilpimas man neatrodo labai baisus.

Mano patirtis sako, kad yra svarbiau, kai esi pats įsitikinęs, kad tai, ką darai, yra reikalinga. Ir tada nesvarbu, ar dėl tų sprendimų tau ploja viešoji opinija, ar liaupsina, ar neliaupsina.

- Bet padidinti mokesčiai nesurenkami, pajamų planas nevykdomas. Ar tai nėra įrodymas, kad Vyriausybė suklydo?

- Reikia aiškiai matyti, kad Lietuvos, kaip ir Baltijos valstybių, Europos Sąjungos ir viso pasaulio ekonomika labai sparčiai lėtėja. Ir lėtėja kur kas sparčiau nei galima buvo spėti pernai lapkričio bei gruodžio mėnesį.

Gruodį mes skaičiavome, kad Lietuvos ekonomika šiemet sumažės 5 procentais. Bet dabar mes matome, kad susitraukimas bus dar didesnis.

- Kaip suprantu, finansų ministro veiklą vertinate gerai, nors netgi kai kurie jus remiantys politologai ir apžvalgininkai siūlo pagalvoti, ar nevertėtų A.Šemetai trauktis dėl padarytų apsiskaičiavimų?

- Pagal tai, ką reikėjo padaryti ir kas padaryta, aš galiu tik pagirti visą Finansų ministerijos kolektyvą. Mūsų laukia dar daug darbų finansų sistemoje. Ir nelabai populiarių darbų.

Galiu pasakyti labai paprastai - jeigu Finansų ministerijai būtų vadovavę tokie žmonės, kokie ten buvo iki Seimo rinkimų, tai šiandien būtų tekę visiškai nuvertėjusius litus klijuoti ant sienų.

Visą interviu skaitykite pirmadienio dienraštyje.