„Manau, kad tai bus prevenciškai veikiantis įrankis. Taip, daug detalių dar nėra žinoma: ar dėl įtraukimo į registrą turėtų priimti sprendimą teismas, kokia trukmė buvimo registre. Tai daug detalių, matyt, bus dar diskusijų politinių objektas, bet vis dėlto nesitraukiu nuo pozicijos, kad toks registras Lietuvoje turi veikti“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje teigė premjeras.
Taip jis kalbėjo Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerijos su kitomis institucijomis parengtam veiksmų planui, kuriuo siūloma griežtinti bausmes už tokius nusikaltimus, riboti įtariamųjų ir nuteistųjų kontaktą su nepilnamečiais bei teikti konsultacijas seksualinę trauką vaikams jaučiantiems žmonėms.
Į minėtą planą registro sukūrimas neįtrauktas, nes šis klausimas jau svarstomas Seime.
Kaip rašė BNS, pagal Seimo pirmininko Juozo Oleko parengtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisą, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš vaiką, duomenys apie nuteistąjį – vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje asmuo gyvena ar teisėtai būna, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data – būtų įtraukiami į viešai prieinamą sąrašą.
Šie duomenys būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo. Terminui pasibaigus, duomenys iš sąrašo būtų pašalinami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Platesnes diskusijas dėl vaikų apsaugos nuo seksualinių nusikaltimų paskatino teisme nagrinėjama byla, kurioje dabar jau buvęs kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vienuolika nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai – nuo vaikų privertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų.
Griežtesnės bausmės ir prevencija
Trečiadienį patvirtintame plane numatyti veiksmai, anot ministerijos, apima visą reagavimo grandinę – nuo ankstyvosios prevencijos ir rizikos atpažinimo iki pagalbos vaikui, veiksmingo baudžiamojo proceso, nuteistųjų elgesio korekcijos ir pakartotinio nusikalstamumo prevencijos.
Pateiktais pasiūlymais siekiama užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus, stiprinti baudžiamąją atsakomybę ir apsaugos priemones, užtikrinti savalaikę ir koordinuotą pagalbą, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, didinti institucijų veiklos veiksmingumą bei didinti neturtinės žalos kompensacijas.
Plane numatyta griežtinti bausmes už sunkiausius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
„Šiuo metu yra bausmė nuo ketverių iki dešimties metų, mes jas vis dėlto siūlome padidinti nuo šešerių iki 12 metų. Ir taip pat už išžaginimą minimali bausmė būtų aštuoneri metai“, – kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Taip pat planuojama svarstyti senaties terminą skaičiuoti nuo nukentėjusiojo pilnametystės.
Be to, numatyta įtvirtinti papildomus asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, bendravimo su vaikais ribojimus.
Pasak ministrės, savo ruožtu generalinė prokurorė turėtų parengti rekomendaciją prokurorams, numatant pareigą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo asmenims, įtariamiems padarius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimas susijęs su darbine veikla, ar ne.
Politikės teigimu, tai labai efektyvi priemonė, kuri užkirstų kelią žmogui dirbti su vaikais.
„Tai yra didelis diskusinis klausimas ir teisinis taip pat, nes mes žinome, suprantama, kad yra nekaltumo prezumpcija, bet mes čia ant svarstyklių dedame dvi puses. (...) Bet vis dėlto vaikai ir aplinka turėtų būti apsaugota. (...) Kiekvienu atveju siūlome, kad teismas priimtų tuos sprendimus, nes jis turės visą ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Iš viso ministerijos parengtame plane – 23 siūlymai.
Teisės aktų pakeitimus planuojama parengti dar šiemet arba iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Organizacinės priemonės bus įgyvendinamos ilgiau – per 2027–2028 metus.
(be temos)
(be temos)