– Kokia situacija šios vasaros pradžioje dėl skęstančių žmonių?

– Šių metų pirmas pusmetis, statistiškai žiūrint į praėjusius metus, tai praktiškai lygus – 52 pernai buvo ištraukti ir šiemet lygiai 52 – sutapo skaičiai. Bet pernai buvo mažiau nuskendusių vaikų  – šiemet jau 3 vaikai nuskendo. 18 žmonių yra išgelbėta, tarp jų vienas vaikas, o iš viso ugniagesiai gelbėtojai vyko 207 kartus, bet noriu pabrėžti, kad čia tik ugniagesiai gelbėtojai, neskaitant tų, kurie budi paplūdimiuose – gelbėtojų.

LNK stop kadras.

– Kokios dažniausios priežastys?

– Neatsargus elgesys prie vandens, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaikų nepriežiūra, savo jėgų pervertinimas, maudymasis ne paplūdimiuose, o vietose, kur nėra aplinkinių žmonių.

– Kur matote didžiausią problemą – upės, ežerai, jūra, o gal net privatūs gyventojų tvenkiniai?

– Tvenkiniai yra ypač dabar populiarūs – visi juos kasa ir juose kartais skęsta žmonės. Bet negalėčiau išskirti, kas būtent – tvenkiniuose daugiau, ar jūroje, ar upėje, ar ežere. Kaip kada – vienais metais gali taip būti, kitais – kitaip.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti krante esantiems žmonėms, be to, kad būtų skambinama 112. Kaip teisingai gelbėti, kad pats gelbėtojas netaptų auka?

– Aišku, tų teorijų yra nemažai, jos visos panašios. Tai pirmiausia – turi įvertinti savo galimybes, paskambinti Bendrąjį pagalbos centrą, pasitelkti aplinkinius. Ir svarbiausias dalykas – plaukiant arba ketinant gelbėti žmogų, reikia susirasti kažkokią plūdrumo priemonę, kuri gali būti netgi, pavyzdžiui, butelio tara. Ji – be vandens, kad ir pusantro litro – šiokį tokį daiktą atstos. Priplaukiant prie skęstančiojo, jam reikia perduoti plūdrumą suteikiantį daiktą. Tai, kaip sakiau – butelis, pagalys, galų gale gali būti. Skęstantys būna įvairūs – jie gali būti ir tokie, ir anokie: tu gali būti ramus, gali būti panikuojantis, tai čia nėra vienodų situacijų.

Aš galiu savo pavyzdį pasakyti. Važiuojant paežere, buvo daug žmonių ir kažkas šaukėsi pagalbos. Bet aplinkui žmonių daug poilsiauja ir jie nekreipia dėmesio, nes galvoja, kad dūksta žmogus, tiesiog išdykauja. Aš kažkaip kitaip pagalvojau, bėgau, bet ir be manęs dar du žmonės bėgo – mes trise jį parplukdėme į krantą. Skęstantis nebūtinai gali šaukti, kartais šaukia, kartais nešaukia, nes jeigu gauna kokį nors gurkšnį vandens, tai tada jam suspazmuoja balso stygos ir jis gali tiesiog makaluotis.