Pranešusi apie sužalotą vaiką odontologė atsidūrė teisme

Medikė pamena, kuomet į jos kabinetą pasibeldė mama su trejų metų mergyte. Akyla gydytojos akis iš karto pastebėjo įtartinus sužeidimus ant mažylės veido. Odontologė apie tai informavo vaiko teisių apsaugos specialistus. Tačiau net sapnuoti nesapnavo, kad gali užvirti tokia košė...

Medikė įtarė smurtą

Į gydytojos odontologės Rasos Račienės, dirbančios Žalgirio klinikoje, kabinetą buvo atvesta trejų metukų mergaitė. Apžiūros metu gydytoja iš karto pastebėjo galimas smurto žymes ant mažylės veido: mėlynę po akimi ir pamėlynavusią ausį.

Jeigu yra pažeista viršutinė ausies dalis, susižaloti ją natūraliu kritimu yra sudėtinga. Tai galėtų padaryti nebent kitas žmogus.

„Mamos užklausiau, iš kur atsirado tokie sužeidimai. Paaiškinimas, kurį užfiksavau asmens medicinos kortelėje, manęs neįtikino. Sužinojau, kad mergaitė yra paimta iš globos namų ir kad toje šeimoje tai – trečias įvaikintas vaikas. Mergytė buvo maža, tad normalu, kad bijojo odontologo. Bet užkliuvo tai, kad vaikas buvo gąsdinamas: „tėtis liks nepatenkintas, jei neparodysi dantukų“. Man kilo įtarimas, kad tėtis galbūt yra tas asmuo, kurio reikia bijoti... Deja, tuomet nedrįsau paskambinti vaiko teisių apsaugos tarnyboms, nors širdyje kaltės jausmą ir nešiojausi“, – pasakoja vaikų odontologė.

Po pusės metų ta pati mergaitė su mama ir vėl apsilankė pas gydytoją. „Vėl buvo mėlynės netipiškose vietose. Paaiškinimas buvo toks, kad ji darželyje nukrito nuo medinio arkliuko. Tikrai būna, kad vaikai ateina su mėlynėmis, nubrozdinimais. Bet tėvų paaiškinimai paprastai atitinka sužeidimų pobūdį. Supranti, kad vaikas tikrai nugriuvo nuo dviratuko ir susižeidė nosį ar smakrą.

Man tai buvo pirmas kartas, kai mamos paaiškinimas nesutapo su sužeidimų pobūdžiu. Kaip nukritus galima susižeisti ausies spenelį arba kaklą? Įmotei su vaiku išėjus, iš karto paskambinau vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai. Pasakiau, kad nebegaliu tylėti, nes sužeidimai man kelia įtarimą. Darbuotoja, kuri užfiksavo pranešimą, padėkojo ir patvirtino, kad mano asmenybė tikrai nebus atskleista“, – pasakoja R. Račienė.

Įmotė padavė į teismą

Netrukus istorija įgavo pagreitį: vaiko teisių apsaugos specialistai aplankė minėtą šeimą ir prasitarė, kad iš odontologijos klinikos gavo informacijos, jog prieš jų vaikus galimai smurtaujama. „Rezultatas buvo toks, kad mama kreipėsi į teismą ir buvo iškelta byla dėl šmeižto“, – pasakoja gydytoja R. Račienė.

Anot jos, gydytojas odontologas visada pastebi daugiau nei sugedusius vaiko dantis. Dažnai jo akys užkliūna už mėlynių ar įbrėžimų, matomų paciento veide ar netgi ant kūno. „Dalyvavau konferencijoje Seime su skandinavais, kurie dalijosi gerąja praktika, kaip atpažinti smurtą. Būtent jie ir akcentavo, kad odontologas yra tas žmogus, kuris gali geriausiai pamatyti veide, kakle esančius pažeidimus.

Pamačius įtartinus sužeidimus, reikėtų perklausti tėvų ir gautą atsakymą užfiksuoti medicinos kortelėje. O paskui jau yra sąžinės reikalas, ar pranešti apie įtarimus.

Pavyzdžiui, jeigu yra pažeista viršutinė ausies dalis, susižaloti ją natūraliu kritimu yra sudėtinga. Tai galėtų padaryti nebent kitas žmogus. Pamačius įtartinus sužeidimus, reikėtų perklausti tėvų ir gautą atsakymą užfiksuoti medicinos kortelėje. O paskui jau yra sąžinės reikalas, ar pranešti apie įtarimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, ar ne“, – sako gydytoja.

Nors įmotė galiausiai atsiėmė skundą, medikų bendruomenė pasimetė, kaip pasielgti analogiškoje situacijoje – išlikti pilietiškam ir pranešti tarnyboms apie įtarimus ar nutylėti? „Manau, kad pasielgčiau lygiai taip pat. Tik šiuo atveju turbūt nesakyčiau nei iš kokios įstaigos esu, nei koks yra mano vardas. Pranešimas būtų anonimiškas“, – kelerių metų senumo įvykius prisiminusi svarsto R. Račienė.

Turi užtikrinti anonimiškumą

„Širdyse liko toks nesmagumas, kad vaiko negina atitinkamos institucijos, netgi nėra išlaikomas pranešusiojo apie galimą smurtą anonimiškumas. Nė vienas gydytojas nenori turėti nemalonumų, vaikščioti po teismus, gaišinti laiką ir būti kaltinamas. Manau, valstybė turėtų užtikrinti ir tų žmonių, kurie praneša apie smurtą artimoje aplinkoje, anonimiškumą“, – sako išskirtinę istoriją prisiminusi Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja profesorė Alina Pūrienė.

Profesorė įvardijo ir dar vieną smurto formą, apie kurią visuomenėje mažai kalbama. „Kaip žinote, yra keturios vaikus žalojančio elgesio rūšys: fizinis, emocinis, seksualinis smurtas, taip pat nesirūpinimas vaikais, jų higiena ir sveikata. Vaiko reikmių netenkinimas dažnai vėliau atsiliepia vaiko sveikatai. Jei dantys anksti išgenda, burnoje daug infekcinių židinių, sutrinka normali vaiko veido ir žandikaulių raida. Infekciniai židiniai silpnina vaiko imunitetą, vaiko raida lėtėja. Infekcijos burnoje taip pat veikia bendrą vaiko sveikatą.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama fiziniam smurtui prieš vaikus, bet turėtume kalbėti apie visas vaiko nepriežiūros rūšis, ir ne tik rizikos šeimose. Nes su beveik visais dantų ėduonies pažeistais dantimis matome vaikus ir iš normalių tvarkingų, net pasiturimai gyvenančių šeimų. Žiūrint į mūsų vaikus ir, palyginus su kitais Europos vaikais, dantų ėduonies lygis pas mus yra vienas didžiausių. Vadinasi, esame tauta, kuriai nerūpi mūsų vaikų sveikata ir gerovė“, – sako profesorė.

Dirbs speciali komanda

Vasario 14 dieną Seime planuojama surengti neeilinę sesiją, kad būtų priimtos su vaiko teisių apsauga susijusios įstatymų pataisos.

Seimo Savižudybių prevencijos komisija, kuriai pirmininkauja Mykolas Majauskas, siūlo priimti įstatymo pataisas, kad būtų draudžiamas visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką. Įskaitant ir fizines bausmes. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir vaiko nepriežiūra.