Seimas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Tą patį žada padaryti ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Teismo išvados bus laukiama šios savaitės pabaigoje. Nepaisydamos to, trys kairiojo centro partijos jau pasirašė susitarimą dėl būsimos valdžios formavimo.

Nerimavo, bet aprimo

Vieni politikai – netekę amo, kiti gūžčioja pečiais, o teisininkai ramina. Prezidentės Dalios Grybauskaitės noras kreiptis į Konstitucijos sargus dėl Seimo rinkimų daugiamandatėje teisėtumo sukėlė tiktai nereikalingą šurmulį.

"Tokios velniavos dar nėra buvę! Jei daugiamandatės apygardos rezultatus paskelbtume negaliojančiais, ką daryti tiems, kurie išrinkti vienmandatėse? Ar kas nors mokės išeitines? Ar galėsim būti įrašyti sąrašuose?" – daugmaž tokiais pareiškimais Seimo užkulisiuose vakar švaistėsi valdžią formuojantys kairieji.

Nerimą tarp valdžią imančių socialdemokratų sukėlė žinios, esą Prezidentė praėjusį šeštadienį buvo susitikusi su KT teisėjais. Tačiau išgirdę teisininkų komentarus dalis politikų nurimo. Kad ir kokia išvada šeštadienį būtų paskelbta KT, galutinį žodį tarti turės patys politikai: skelbti rinkimus negaliojančiais gali tik Seimas.

Vis dėlto Seimo kairieji mato ir šviesiąją Prezidentės sprendimo dėl kreipimosi į KT pusę – juk taip bus galima dar labiau spausti Viktoro Uspaskicho Darbo partiją į kampą. O tai – į naudą Algirdui Butkevičiui ir socialdemokratams.

Nieko dramatiška nebus

Vakar vakare kreipimąsi į KT priėmė ir Seimas. Už tokį nutarimą balsavo visa dabartinė valdančioji dauguma, kai kurie pavieniai parlamentarai.

Tačiau manančių, kad KT išvada dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bus neigiama, – mažuma. Nors jau pasigirdo netgi apokaliptinių pranašysčių: jei KT išvada bus neigiama, rinkimai bus rengiami iš naujo, o kol jie bus surengti – šalį valdys tik Prezidentė. Tačiau tai tik plepalai.

Jei KT išvada bus neigiama, dėl Seimo rinkimų teisėtumo vis tiek spręs pats parlamentas. Vytautas Sinkevičius, buvęs KT teisėjas, tikslina, kad KT šiuo atveju pateiks išvadą – buvo ar ne šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Jei KT išvada būtų neigiama, galutinį sprendimą dėl rinkimų paskelbimo negaliojančiais turės priimti dar dabartiniai politikai: "Jei gautume KT išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų rezultatus, šis Seimas turėtų kelias galimybes. Viena jų – pripažinti rinkimus negaliojančiais, bet tik su viena sąlyga: jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų. O jei nustatyti galima, tada Seimas pripažinti rinkimų negaliojančiais negali."

Abejonių, kad tikrųjų rinkimų rezultatų nustatyti neįmanoma, nėra. Tad neigiamos KT išvados vargu ar galima tikėtis.

V.Uspaskichas keičia toną

Tačiau D.Grybauskaitės ir Seimo kreipimasis į KT – ne vienintelis akmenukas, mestas į besiburiančią valdančiąją daugumą. Regis, būtent dėl nepatenkintos Prezidentės buvo perdalytos ir ministerijos.

Dar užvakar po kelias valandas trukusių derybų koalicijos lyderis, būsimasis premjeras A.Butkevičius skelbė, kad derybų rezultatai yra galutiniai. Tačiau vakar jam apsilankius prezidentūroje paaiškėjo, kad valdžios pyragas ūmai buvo perdalytas.

Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos "pasidalytas" ministerijas susikeitė. Tvarkos ir teisingumo partijai teko Vidaus reikalų, o Darbo partijai – Energetikos ministerijos.

A.Butkevičius vakar dievagojosi, kad valdžios pyrago perraikymas – ne dėl Prezidentės žodžio. O V.Uspaskichas teįstengė pajuokauti: "Vidaus reikalų ministerijos tiesiog pagal pavadinimą reikia Tvarkos ir teisingumo partijai."

Teisiamas politikas klusniai pasitiko ir sprendimus kreiptis į KT dėl rinkimų pažeidimų. "Bus taip, kaip nori Prezidentė", – tepasakė V.Uspaskichas.

Kam teks kėdės?

Kurie politikai užsės ministerijų vadovų kėdes, kol kas neatskleidžiama. Jų kandidatūros, spėjama, jau kitą savaitę pirmiausia bus derinamos su šalies vadove. Ši, kaip teigiama, jau yra išreiškusi nemažai pageidavimų.

Beveik neabejojama tik dėl kelių kandidatūrų. Užsienio reikalams greičiausiai vadovaus Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Linas Linkevičius. Seimui – arba Virginija Baltraitienė, arba Vydas Gedvilas. Beje, pastarajam matuojama taip pat švietimo ir mokslo ministro kėdė.

Valentinas Mazuronis gali užimti aplinkos ministro postą, Kęstutis Daukšys – energetikos ministro. Svarstoma, kad į socialinės apsaugos ir darbo ministres galėtų pretenduoti Loreta Graužinienė.

Gali būti, kad socialdemokratas Juozas Olekas vadovaus Krašto apsaugos arba Sveikatos apsaugos ministerijai, o Julius Sabatauskas – Teisingumo ministerijai.

Jau susitarta, kad Seimo vicepirmininkais taps Algirdas Sysas ir Vytautas Gapšys.

Komentaras

Vytautas Dumbliauskas

Politologas

Taip elgdamasi Prezidentė tik atitolina laiką, kai turės priimti sprendimą dėl trijų partijų buriamos valdančiosios koalicijos palaiminimo. A.Butkevičius neabejotinai, jei bus teigiamas KT išaiškinimas, vėl pas ją ateis su šia koalicija.

Moraliai žiūrint, Prezidentė yra teisi, kad stengiasi iki galo išsiaiškinti, ar rinkimai vyko teisėtai. Tačiau juk tokių rinkimų pažeidimų kaip šiemet būta ir anksčiau, todėl vargu ar KT pripažins, kad reikia naujų rinkimų.

Be to, toks KT sprendimas įstumtų Lietuvą į labai rimtą politinę krizę. Tada reikėtų KT darsyk klausti, ką daryti toliau.

Kas kokias ministerijas valdys?

Socialdemokratų partija:

Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Teisingumo, Ūkio.

Darbo partija:

Energetikos, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Kultūros.

Tvarkos ir teisingumo partija:

Aplinkos, Vidaus reikalų.